Karališkam nėriniui gabenti – privatus lėktuvas

Jei tai būtų muzika, veikiausiai ji būtų tokia lengva ir skaidri kaip Mozarto kūriniai. Jei tai būtų patiekalas, turbūt tai būtų burnoje tirpstantis maskarponės desertas. Jei tai būtų metų laikas – tai būtų ir žiema, ir vasara, ir ruduo, ir pavasaris su savo įstabiausiomis formomis, raštais, spalviniais niuansais.

Auksas iš provincijos

Daugiau nei šimtmetį, o tiksliau – 130 metų skaičiuojantys ir keturias vienos šeimos kartas siejantys prancūzų gamintojo „Sophie Hallette“ prabangūs nėriniai verti saldžiausių liaupsių.

Prancūzijos šiaurėje nedideliame Normandijos provincijos miestelyje gimstantys ažūriniai audiniai geidžiami ir karališkų šeimų atstovų, ir garsiausių pasaulio madų namų dizainerių – pradedant Kembridžo hercogienės Kate Middleton vestuvine suknele ir baigiant Christian Dior, Giorgio Armani, Prada, Brioni Valentino, Givenchy, Dolce&Gabbana, Gucci sukurtais drabužiais.

Karalių vertus nėrinius į Lietuvą „atvedusi“ Reda Jacikevičienė patikino, jog atsirasti ir lietuviams „Sophie Hallette“ katalogo viršelyje skelbiamų atstovų sąraše – ne vienerius metus ir didelių pastangų kainavęs darbas.

Neseniai Klaipėdoje prancūzų audinius pristačiusi Reda pripažino, jog įsteigti čia filialą vien gražių norų nepakaktų.

„Šių nėrinių negalima pardavinėti ekonominės klasės parduotuvėse, aplinkai keliami atitinkami reikalavimai. Jei klientas nori, kūrybinis procesas, modeliavimas vyksta iki vėlaus vakaro. Turi būti suteikiamas absoliutus servisas. Tad abejoju, ar Klaipėdoje galėtume atsidaryti tokio lygio butiką labai greitai“, – subtilybes atskleidė pašnekovė.

Traukia K.Middleton vardas

Anot Redos, taurūs „Sophie Hallette“ audiniai prašosi ir išskirtinės pakuotės.

„Kai su prancūzais pradėjome kalbėti šiuo klausimu, jie papasakojo neįtikėtiną istoriją. Vieno rusų oligarcho žmona pas gamintoją užsisakė nėrinį – jį išaudė, išsiuvinėjo, o ši atsiuntė privatų lėktuvą to nėrinio pasiimti. Pusę dienos žmonės suko galvą, kaip supakuoti tą nėrinį, kad jis būtų vertas tokios kelionės“, – juokėsi pašnekovė.

Redos teigimu, šiuo metu nėriniai – ant bangos, jie karaliauja ne tik išeigai, bet ir kasdienai skirtuose rūbuose.

„Tačiau Lietuvai visas šis grožis ir galimybės vis dar naujiena. Neslėpsiu, supratimo neturi net mūsų dizaineriai – kai kurie ateina su nėriniu, kuris skirtas apatiniam trikotažui, ir modeliuoja vestuvinę suknelę, – šyptelėjo moteris. – Bet drąsiai galiu sakyti, kad geriausiai dirba žurnalistai – kai K.Middleton pasipuošė vestuvine suknele iš mūsų gamintojo nėrinių, jie pas mus jau buvo kitą dieną.“

R.Jacikevičienė neneigė, jog šie audiniai skirti ne bet kokiam pirkėjui – ir ne vien dėl kainos, bet ir supratimo, deramo įvertinimo.

„Be abejo, bet koks geras daiktas brangiai kainuoja. Bet gal mes jo vertos?“ – juokėsi pašnekovė, pripažinusi, jog save galėtų pavadinti audinių maniake.

Už metrą – tūkstančiai

Prabangiųjų nėrinių kainos prasideda nuo 80 litų už metrą, tačiau kai kurių jos gali siekti ir tūkstančius litų.

„Iš esmės ribų nėra, nes kaina priklauso nuo to, kuo bus išsiuvinėta. Kai gamintojų paklausėme, ko jie negali padaryti, atsakė, kad negalėtų išsiuvinėti tik dangaus. Yra tokių nėrinių, kurių kainos siekia 3 tūkst. litų ir daugiau. Bet čia jau aukštasis pilotažas, raudonas kilimas, “otkutiūras„. Štai pats K.Middleton vestuvinės suknelės nėrinys kainavo vos 80 eurų už metrą, tačiau jis buvo inkrustuotas tikrais perlais, briliantais, ir galiausiai kaina tapo milžiniška“, – pasakojo pašnekovė.

Kuriant drabužius trapūs nėriniai dažnai modeliuojami su šilku, trikotažu, kašmyru ar kitais audiniais ir net naudojami kaip paltų detalės.

Rodydama ažūrinio prabangaus nėrinio rietimą, Reda pasakojo, jog šis audinys į Lietuvą atkeliavo pagal specialų užsakymą.

„Jis skirtas vienai mūsų klientei, būsimajai nuotakai. Jūs jį tikrai pamatysite rugpjūtį prabangiuose žurnaluose“, – intrigavo pašnekovė.

Puoselėja tradicijas

Pasak Redos, būtų sunku patikėti, jog trapūs ažūriniai nėriniai vis dar audžiami senuoju tradiciniu būdu.

„Nuvažiavau į fabriką ir netekau žado. Stovi 130 metų senumo staklės, sukurtos anglų inžinieriaus, ir iki šiol jomis audžiami nėriniai. Niekas negaminama trečiosiose šalyse, visas procesas nuo pat audinio iki jo siuvinėjimo vyksta vietoje, Prancūzijoje“, – pasakojo Reda.

Nėrinio pagrindui dažniausiai naudojamas poliamidas, jame gali būti ir medvilnės, viskozės, šilko. Nors audinys ir atrodo trapus, tačiau nėra itin lepus – gamybos procese jis ir dažomas, dažymo metu virinamas, po to fiksuojamas.

„Šiandien nėriniai įgavo kitą prasmę – anksčiau jie asocijavosi su prabanga, išeiga, iškilmėmis, dabar jau atsiranda ir mūsų kasdienybėje“, – teigė pašnekovė.