Ji – visokia. Optimistiška, flegmatiška, melancholiška, linksma, emocinga. Po "Silence Family" trejų metų gimtadienio Justė Arlauskaitė-JAZZU buvo labai pavargusi.

"Nauja meilė" – G.Ivanauskas?

– Praėjusi savaitė buvo ilga ir labai sunki. Renginiai, repeticijos, koncertai. Pervargusi net neužmigdavau. Važiuoju į sodybą išsimiegoti, – interviu telefonu prisipažino Justė.

– Į tą garsiąją artimųjų sodybą Varėnoje?

– Aha. Į ta garsiąją. Važiuojame sau dviese...

– Dviese? Smalsu, su kuo?

– Su kuo? – aktoriškai pakartoja. – Su labai geru draugu – Gyčiu Ivanausku. Greta pasigirsta kažkieno balsas. Justė juokiasi: Jis sako: "Su nauja meile."

– Patikslinkime "naują meilę". Su šokėju, choreografu? Nes atsiras kitas Gytis Ivanauskas ir teigs, kad jis – Jazzu meilė. Beje, ar automobilyje neskamba dar vienas balsas?

– Su tuo pačiu, – kvatoja, – Gytis turi daug balsų. Mes – mėgėjai atsipūsti pas mane sodyboje, pavakarieniauti. Gaminsiu firminius kotletukus, eisime prie ežero.

– Žinau ne tik apie sodybą, bet ir kulinarinius Justės sugebėjimus. Kai mesi muziką, atidarysi trijų "Michelin" žvaigždučių restoranėlį?

– Tikrai turėsiu restoranėlį. Tikrai niekada gyvenime nemesiu muzikos. Tikiuosi ir ji – manęs. Kai padarysiu didelę karjerą, kokiame nors Prancūzijos kaimelyje atidarysiu restoranėlį.

– Beje, kai esi pervargusi, gal geriau pailsėti vienai? Ar Gytis – pakrovėjas?

– Jis – kaip antroji širdelės pusė, gerai su juo pailsiu... Duok parūkyti, – kreipiasi į Gytį. – Geri koncertai, kai pagroju ir dar noriu. Dabar dar laukia savaitgalis Klaipėdoje, Londone. Po to – vėl Vilnius, Rusija. Turbūt nesustos šis maratonas.

– Palauk, palauk, ar ne dejones girdžiu?

– Ne. To ir norėjau. Suprantu, kad jau nebus poilsio, kokio noriu. Bet tai – mano kelias.

Įkyrėję klausimai

– Galėtum pasakyti labiausiai įkyrėjusių klausimų trejetuką?

– Pirmas: kaip kyla inspiracija. Antras: iš kur atsirado Jazzu, – kartoja teatrališkai pakeitusi balsą. – O trečias – su kuo aš miegu.

– Hm. Būsime kuklūs – užteks vieno ir tebūnie tik trečias...

– (Kvatojasi)... Miegu dažniausiai...

– Ne, pajuokavome, gali nesakyti...

– ... apsikabinusi savo sąsiuvinį.

– Išties norėjau paklausti, o ko dar neklausė?

– Hm... – Gytis, matyt, vėl kažką replikuoja, nes Justė kikena. Po to – rimtai. – Man patinka interviu, kai pavyksta iš manęs ištraukti sielos dalelę.

Nežinau, ko neklausė, bet įrašysiu tai į ketvirtą savo nemėgstamiausių klausimų sąrašą, – juokiasi. – Man patinka nekvaili klausimai.

– Turbūt girdėjai Konfucijaus posakį, kad nėra kvailų klausimų, yra tik kvaili atsakymai.

– Jei taip yra, tada tyliu, – juokiasi.

Savimeilės paglostymas

– Ar ką nors reiškia Kauno "Žalgirio" arenoje per Muzikos asociacijos M.A.M.A. apdovanojimus gautas "Metų atlikėjos", prieš porą metų – MTV Baltijos šalių geriausios dainininkės titulai?

– Didžiausias įvertinimas – pilnos salės, publika, kuri myli mano muziką. Apdovanojimai – mažos stotelės, įrodymas, kad neblogai dainuoju. Žinoma, tai paglosto savimeilę. Bet jie nieko nepakeis.

– Argi? Pernelyg dažnai glostant savimeilę galima išpuikti.

– Aš paprasta. Man puikybė negresia, – sako nuoširdžiai, bet išgirdusi Gyčio repliką, juokiasi. – Negresia, jis sako, nes daugiau išpuikti neįmanoma.

– Dabar pakartotum kadaise sakytą frazę, kad būsi ne iš tų, kurios nekalba apie savo asmeninį gyvenimą?

– Šiek tiek pasimokiau. Bet tai – neišvengiama. Patinka kalbėtis ne tik apie muziką, bet ir apie kulinariją, širdies reikalus. Kalbėsiu apie asmeninį gyvenimą tol, kol man atrodys, kad mano klausytojams įdomu.

Mintys apie emigraciją

– Turbūt penktas nemėgstamiausias klausimas, ko pati paklaustum Jazzu?

– Mėgstu savianalizę ir sau užduoti klausimus. Žinoma, neišprotėjimo lygyje. Bet reikia save pažinti, – vėl kvatojasi, išgirdusi Gyčio repliką.

– Užteks kvatotis, prašome rimtai, nes skaitytojai pagalvos, kad bendraujame kažko vartoję.

– (Kvatojasi) Ne, Jazzu negirta, ji tik neišsimiegojusi. Esu emocingas žmogus.

– Koks paskutinis įrašas emocingosios Justės dienoraštyje ar savianalizėje?

– Dienoraštį baigiau rašyti, kai man buvo 12 metų. Jeigu nori mane pažinti – klausykis tekstų. Svarbiausi pastarieji įvykiai – kontraktai su švedais. Gavau pasiūlymą iš Niujorko, po mėnesio vykstu į Švediją įrašyti solinį albumą.

– Nuoširdžiai džiaugiamės sėkme. O dar tavo minėtieji gražuoliukai švedai...

– Jie mandagūs, galantiški, nuostabūs ir gražūs. Gyvenimas verda, maloni aplinka. Kilo minčių pakeisti gyvenimo vietą: po penkerių metų Londone per ilgai užsibuvau Lietuvoje, todėl galvoju apie emigraciją.

– Rimtai? Kur?

– Nesu pririšta, turiu kontraktų. Gal tai bus trumpalaikė emigracija: gal porą mėnesių Briuselyje, gal – Stokholme.

– Kalba nepastovus žmogus.

– Taip. Esu nepastovi. Pasaulietė, kosmopolitė. Kalbu apie namų sąvoką. Širdyje esu labai pastovi.

– Bet... Kaip čia delikačiau... Kalbėta ne apie vieną tavo draugą ir skyrybas.

– Esu dar labai jauna, bet širdyje esu pastovi. Tiesa, apie širdį – ne šį kartą.

Jos namai – pasaulis

– Balandžio 23-iąją sukaks...

– ... 24. Jaučiuosi labai sena. Ir kuo vyresnė, tuo greičiau bėga laikas, o man – labai baisu.

– Tik minėjai, kad esi labai jauna, o – dabar?

– Esu jauna ir labai graži , – juokiasi. – Sena jaučiuosi pagalvojusi apie karjerą, kiek sulaukusios 21 metų pasiekė mano mylimos dainininkės, tarkim, Adelė. Gal man koją pakišo, kad gimiau ne Niujorke?

– Kalbame porą dienų po Kovo 11-osios. Tau ką nors reiškia ši data?

– Hm... (atsidūsta) Kai kurie smerkia, kad visur lakstau. Na, rūpi man Lietuva, rūpi! Čia koncertuoju, praleidžiu daug laiko, čia gerai jaučiuosi, čia šiltesni santykiai. Banalu, bet mano namai yra ten, kur mylimi žmonės.

– Bet tau, kosmopolitei, širdies neskaudėtų, jei nebūtų Lietuvos?

– Negaliu atsakyti, kas būtų, jeigu būtų. Bet aš myliu vietą, kur gimiau. Mano namai – pasaulis, o šiuo metu – lėktuvas.

Jausti žmogų be klišių

– Skubi gyventi? Sako, tokie žmonės gyvena trumpai.

– Geriau trumpai ir efektingai nei ilgai ir nuobodžiai.

– Ilgai – nereiškia nuobodžiai... Vis dar daug laiškų iš gerbėjų sulauki? Koks įdomiausias buvo šiandien?

– Nespėjau perskaityti. Stengiuosi visiems atsakyti, nors kartais nežinau ką. Pavyzdžiui, kai parašo, kad visą gyvenimą norėjo dainuoti. Ką man atsakyti? Na, dainuok! Būna ir įdomių – poezijos, prisitaikančių prie mano stiliaus ir pakeliančių nuotaiką.

– O originalų kvietimą susitikti – priimi? Tarkime, atjos su kupranugariu ir įteiks tau pienę?

– (Juokiasi)... Tai – tik žodžiai. Viskas turėtų įvykti natūraliai, nors kelis kartus ėjau arbatos...

– ... ir papietauti.

– Aha. Susitikdama su žmogumi turiu ir aš gerai jaustis, ir jis, būdamas su manimi. Noriu žmogų jausti be jokių klišių. Tai labai svarbu.

– Vis dar tiki, kad galima suderinti didelę karjerą ir asmeninį gyvenimą?

– Tikiu. Karjerai įtakos gali turėti asmeninis gyvenimas. Man meilė svarbu. Mano dainos – apie meilę, santykius ir tai yra labai arti. Žmogus, žinoma, turi gerbti ir pateisinti mano pasirinkimą. Kitkas – labai lengva.

Ir flegmatikė, ir isterikė

– Sakoma, trys dalykai niekada negrįžta: laikas, žodis ir galimybė. Ką galėtum iš tos trijulės išskirti, kas, deja, jau negrįš?

– Niekada nieko nesigailiu. Praeina kažkoks etapas – pagalvoju, gal reikėjo elgtis kitaip. Bet suprantu, kad esu laiminga. Jei kitaip kažką daryčiau, to nepasiekčiau.

– Tai, kas negrįžta, uždarai į seifą ir raktą išmeti į jūrą?

– Aš nelinkusi užrakinti to seifo. Emocijas išleidžiu į pasaulį. Ir šiandien pramerku akis – kam dėl kažko gailėtis? Juk negali pakeisti to, kas jau įvyko. Tik stengiuosi kuo geriau pasirinkti, būti geresniu žmogumi.

– Esi panaši į optimistę. Bet dainose – daug melancholijos, liūdesio, gal net pesimizmo.

– Hm... Esu optimistė... Nors mane pažįstantys draugai sako, kad esu visokia, o dainos depresyvios. Kartais esu flegmatikė, kartais melancholikė ar net – isterikė. Bet turbūt esu tokia todėl, kad esu kūrėja?

– Paskutinis klausimas, ir paliksiu su Gyčiu Ivanausku... "Tik pasilik. Dar vieną naktį ir visą gyvenimą." Ar kam nors nedainavai, bet nuoširdžiai sakei šiuos žodžius?

– (Ilga pauzė, šiek tiek sutrikusi)... Esu. .. Hm... Oi... Na... Taip... Šį rytą...