Floristas M. Gvildys: būkite romantiškesni ir nustebsite, kiek jumyse fantazijos

– Apie Raudondvaryje vykusį tarptautinį žemės meno festivalį sakėte, kad tai tarsi protestas prieš urbanizaciją ir vartotojišką požiūrį į meną. Kaip, jūsų manymu, reikėtų kovoti su vartotojiškumu?

– Bet kokiam menui reikalingas žiūrovas, kitaip sakant, vartotojas. 7-ajame XX a. dešimtmetyje atsiradęs žemės menas ("Land Art") siekė pakviesti žiūrovą į erdvę, neįprastą meno kūriniui. Objektai dažnai buvo kuriami toli nuo miesto, pavyzdžiui, dykumoje. Žiūrovas, norėdamas pamatyti kūrinį, turėjo leistis į kelionę – tiek fizinę, tiek dvasinę. Žemės meno kūrinio nepakabinsi ant sienos ir neparduosi. Todėl, suprantama, jis neįdomus komercinėms galerijoms.

Festivalis "Land Art Raudondvaris" taip pat neapsieina be žiūrovo. Pagrindinis žiūrovas yra miestelio bendruomenė. Atvykstančiųjų taip pat netrūksta. Bet nemanau, kad žmonės atvyksta vien tik dėl žemės meno kūrinių, jie nori pamatyti dvarą, muziejų, parką ir žemės meną.

Kaip būtų galima kovoti su vartotojiškumu? Sunku pasakyti. Tačiau visi suprantame, kad už tuos pinigus, kurie išleidžiami menams, parke būtų galima pastatyti karuselę, o ne žemės meną. Manau, vienintelis būdas – ugdyti kitokį požiūrį, tai, ką Raudondvario dvaras ir daro įsileisdamas nekomercinį meną į parko erdves.

– Kokias dar idėjas perteikiate savo kūriniais? Papasakokite.

– Pagrindinė idėja, kurią stengiuosi atskleisti savo kūryboje, yra atvirumas. Nebijokime būti atviri.

– Ar dažnai savo kūrinius dedikuojate artimiems žmonėms?

– Dedikuoti puokštę ar kompoziciją iš gėlių nėra taip jau neįprasta. Sveikindami jubiliejaus ar vestuvių proga mes juk dedikuojame gavėjams. Dėdami gėles ant kapo ar prie Laisvės paminklo – darome tą patį. Skirtumas tarp gėlės ir dainos ar eilėraščio tik tas, kad gėlė – labai jau laikina. O mes juk norime ilgalaikių ar net amžinų dedikacijų. Prisipažinsiu, artimuosius ypač retai nudžiuginu gėlėmis.

– Ne už kalnų Šv.Valentino diena. Kokios gėlių dovanojimo tendencijos populiariausios šia proga? Ar gėlės, dovanojamos jaunai merginai ir brandžiai moteriai, turėtų skirtis? Jei taip, į ką vertėtų atkreipti dėmesį?

– Šv.Valentino diena taip ir neprigijo Lietuvoje kaip visavertė šventė. Tiesa, pabrangsta gėlės, ypač raudonos. Taip nutinka todėl, kad gėles perkame Olandijoje. Suaktyvėja pavienių gėlių pardavimas, tačiau puokščių prašoma retai. Dar rečiau tenka puošti erdves, skirtas vakarui maloniai praleisti. Ir visai nepamenu atvejo, kad kuri nors parapija prašytų papuošti gėlėmis bažnyčią. Taigi lieka linkėti lietuviams: būkite romantiškesni, kad ir kiek metų jums būtų, ir patys nustebsite, kiek jumyse fantazijos. Tuomet floristui teliks įgyvendinti jūsų sumanymą ir jis tai padarys su dideliu malonumu.