"Tas vaikinas, grojantis mokyklos scenoje, papuoštoje balionais, išdarinėja stebuklus. Niekad nesu girdėjęs tokio atlikėjo", – tokie komentarai užplūdo svetainę "YouTube", į kurią bajanistas Aleksanderis Hrustevichius įkėlė savo koncerto įrašą.
Tarp viso pasaulio internautų įsiplieskė audringa diskusija. Vieni tvirtina, kad tai antžmogis, vienu instrumentu atliekantis kūrinius, skirtus kelių dešimčių atlikėjų orkestrui, kiti net abejoja įrašo autentiškumu ir tvirtina, kad tai montažas, kuriame atlikėjas tik imituoja grojimą.
Virtuozo nedelsiant ėmė ieškoti vadybininkai iš įvairių šalių. Šiais metais 27-erių A.Hrustevichius koncertavo su džiazo legenda Boby McFerrinu, kuris iš daugybės atlikėjų scenos partneriu pasirinko talentingąjį Ukrainos atlikėją.
"Visos tos vaikiškos svajonės vėliau išsipildė", – interviu prisipažįsta A.Hrustevichius.
– Ar prisimenate, kaip pasirinkote groti bajanu?
– Mano tėvas grojo bajanu – jis nebuvo profesionalas, bet galėdavo sugroti sau patinkančias melodijas. Kai buvau gal penkerių, ėmė mokyti ir mane. Atsimenu, kad baigdamas darželį galėjau pagroti dainelę, kurią jis buvo išmokęs. Pradėjau lankyti muzikos mokyklą, o tėvas, kas vakarą grįžęs po darbo, prižiūrėdavo, kad gročiau. Tada tuo labai nesižavėjau... O pats bajanu rimtai susidomėjau, kai buvau keturiolikos ir įstojau į aukštesniąją muzikos mokyklą. Nemaniau, kad tai bus mano profesija, bet buvau tvarkingas vaikas – man buvo pasakyta, kad dar yra konservatorija, o vėliau – aspirantūra, na, o aš visa tai baigsiu. Ir visos tos vaikiškos svajonės vėliau išsipildė.
– Jūsų nuomone, kiek svarbu tinkamai pasirinkti muzikos instrumentą: ar gabus muzikantas atsiskleis visada, kad ir kokiu instrumentu grotų?
– Manau, kad talentingas atlikėjas gali gerai groti bet kuriuo instrumentu, kad ir kokį pasirinktų. Žinoma, kai kurie instrumentai tinka labiau. Vaikystėje žavėjausi saksofonu, porą mėnesių mėginau groti gitara, bet labiausiai "prilipo" vis dėlto bajanas.
– Tembrinis bajanas, kuriuo grojate, išrastas tik XX a., tačiau tenka girdėti, kad jis vadinamas nacionaliniu instrumentu. Kodėl?
– Bajanas, kuriuo šiandien groja profesionalūs muzikai, kilo iš nacionalinio instrumento. Kitaip nei akordeonu ar armonika, patobulintu bajanu galima pagroti plačius, kelių oktavų, akordus. Kadangi nėra klavišų, tik mygtukai, lengva pagroti techniškai sudėtingus kūrinius. Dauguma kūrinių bajanui yra transkripcijos – nuo opusų vargonams iki virtuozinių smuiko koncertų.
Žinoma, geriausiai instrumento galimybes atskleidžia festivaliuose ir konkursuose skambantys šiuolaikinių kompozitorių kūriniai, parašyti specialiai bajanui.
– Vieninteliu instrumentu ir dešimčia pirštų atliekate sudėtingų simfoninių kūrinių, skirtų daugiau nei šimtui atlikėjų, perdirbiniusmus ir jums pavyksta išryškinti kone kiekvieno instrumento partiją. Galbūt jūsų darbas panašesnis į partitūrą skaitančio dirigento nei į atlikėjo solisto?
– Iš tiesų aš esu tarsi savo paties dirigentas... Daugelis kūrinių, kuriuos atlieka bajanistai, yra kūrinių orkestrui ar solo instrumentui transkripcijos. Prieš pradėdamas mokytis, visada klausau, kaip jie skamba orkestre. Seku, kur reikėtų išryškinti atskirų instrumentų, pavyzdžiui, klarneto ar obojaus, tembrus, charakteringus bruožus, o kur – visumą. Žinoma, vienas instrumentas orkestro neatstos, bet stengiuosi viską atlikti kuo tiksliau.
– Kaip renkatės programą?
– Dažniausiai nutinka taip, kad išgirstu gerą kūrinį, juo susižaviu ir labai noriu jį pagroti, tad įtraukiu į savo programą. Jei tai kūrinys ne bajanui, jį pritaikau pats. Žinau, kad pageidautina būtų rinktis negirdėtus kūrinius, bet mane visada labai traukia tie, kuriuos išgirdus norisi groti.
– Kurie epizodai sunkiausi – koncertai ar jiems pasiruošti? Kai kurie atlikėjai sako, kad sunkus laikas yra atostogos, kai staiga labai užimtą tvarkaraštį pakeičia laukimas...
– Man sudėtingiausi konkursai. Kai lipu į konkurso sceną, žinau, kad manęs klausysis daugybė puikių profesionalų. Juos pažįstu, gerbiu ir pasirodyti tampa sunku. Koncertuose groti lengviau, nes nereikia su niekuo kovoti, tik parodyti tai, ką sugebi. Esu grojęs jau 11-oje tarptautinių konkursų. Atsimenu, kad pirmuosiuose konkursuose jaučiausi kitaip, konkurencija mane žavėjo, tačiau pastaruoju metu juose groti nebesinori.
– Išgarsėjote akimirksniu, kai svetainėje "YouTube" paskelbėte savo koncerto įrašą, kuriame atlikote "Vasarą" iš A.Vivaldi koncertų ciklo "Keturi metų laikai". Šį įrašą peržiūrėjo net pusė milijono svetainės lankytojų. Po šio įrašo pasipylė pasiūlymų lavina iš koncertų organizatorių visame pasaulyje. Papasakokite plačiau.
– Iš tiesų, prieš keletą metų grojau Ukrainoje, savo gimtajame mieste, mokyklos salėje. Jau du mėnesius prieš koncertą jaučiau, kad viskas klojasi gerai, kad sekasi ruoštis. Vėliau jo įrašus paskelbiau internete. Man pačiam buvo keista, tačiau kiekvieną dieną gaudavau vis naujų komentarų, laiškų, klausimų. Gavau pasiūlymų koncertuoti JAV, Ispanijoje, Italijoje, Vokietijoje, Austrijoje ir kitose šalyse. Taip mane atrado ir "Naujoji muzikų karta", kuri pakvietė koncertuoti Lietuvoje. Taigi šis įrašas su balionais man už nugaros tapo tarsi mano vizitinė kortelė ir raktas į šlovę. Todėl netgi ir dabar, kai esu kviečiamas koncertuoti visame pasaulyje, neišimu šio neprofesionaliai įrašyto klipo.
– Kaip jaučiatės prieš koncertus, jaudinatės?
– Žinoma, jaudinuosi, ir nemanau, kad kada nors pavyks nebesijaudinti. Nesijaudina tik tie, kuriems nerūpi. Kas kartą prieš eidamas į sceną sau kartoju, kad daug dirbau, kad viską išmokau, kad galiu ir turiu gerai pagroti. Kaip jaučiuosi prieš koncertą? Nuotaika visada pakili, ir palaipsniui ji tik gerėja. Nuolat galvoju, kaip pagroti kuo geriau.
– Yra nuomonių, kad šiais laikais kiekvienam atlikėjui, norinčiam išgarsėti, būtina reklama. Ar įmanoma pasiekti karjerą be reklamos?
– Reklama be galo svarbi. Galbūt be jos išgarsėti ir įmanoma, bet labai sunku. Jei atlikėjas neturi vadybininkų, jis turi tuo užsiimti pats. Juk savo koncerto paskelbimas svetainėje "YouTube" taip pat yra reklama. Ukrainoje tokio auditorijos švietimo, supažindinant ją su naujais atlikėjais, labai trūksta.
Kai esu kviečiamas koncertuoti, manau, tai yra ir mano instrumento, kurį dar ne visi pažįsta, reklama.
– Iki šiol labai sparčiai tobulėjote ir augote: kaip nesustoti? Ar turite kokių nors receptų?
– Kad nesustočiau, turiu klausytis kuo daugiau muzikos, susitikti su žmonėmis, gerais atlikėjais, iš kurių mokausi, skaityti. Svarbu nuolat mokytis.
– Po itin sėkmingų pasirodymų vėl grįžtate į Vilnių su nauja programa – ką atliksite šį kartą?
– Pasirinkau tuos kūrinius, kurie man pačiam labiausiai patinka. Tai ir J.S.Bachas, ir W.A.Mozarto "Turkų maršas", ir A.Vivaldi "Keturi metų laikai" bei džiazo ir tango kompozicijos. Lietuvos miestuose atliksiu programą, kurią esu grojęs įvairiose pasaulio šalyse ir kuri atskleidžia instrumento galimybes. Nekantriai laukiu susitikimo su Lietuvos publika.
A.Hrustevichiaus koncertas vyks spalio 7 d.Vilniaus kongresų rūmuose.
Naujausi komentarai