“Dažniausiai skyrybos prasideda nuo nesutarimų lovoje“

Jonas Dumašius, daugeliui gerai pažįstamas 44 metų Klaipėdos krašto verslininkas, jau dvylika metų plėtoja statybų ir kelių tiesimo verslą bei yra net dviejų didelių įmonių “Hidrostatyba“ ir Šilutės automobilių kelių valdybų pirmininkas. Šių įmonių 750 darbuotojų jį pažįsta kaip sumanų, principingą, bet teisingą vadovą. Vyriškis pripažįsta, kad šeimai laiko velniškai trūksta, bet sekmadienis jam – šventa diena. Tada jis neatsiliepia į mobiliojo telefono skambučius ir visa siela atsiduoda žmonai ir vaikams. Beveik pusdienį jis turi atsakinėti į šeimynykščių per savaitę susikaupusius klausimus, bet užtenka laiko ir išvažiuoti į gamtą ar baseiną. Vyresnysis sūnus Domas, nors dar tik mokosi XI klasėje, labai domisi verslo subtilybėmis, valstybės raida ir aktualijomis, tad tėtis turi patenkinti jo smalsumą. Ne mažiau bendrauti nori ir septynmetis Jonukas, tik jo problemos šiek tiek kitokios. Penkiolikmetė Ieva taip pat mielai klausosi tėčio patarimų visais gyvenimiškais klausimais.

Šiandien Dumašių šeimoje – šventė. Jau 21 metai Rita ir Jonas gyvena kartu. Vyriškis niekada nepamiršta pasveikinti savo žmoną su vestuvių metinėmis, nupirkti jai dovanų ir palinkėti, kad dar metus nugyventų kartu. Na, o mes šiai šauniai porai linkime dar ne vienų gražių metų kartu, o poną Dumašių prašome pasidalinti savo mintimis labai gyvenimiškais klausimais.

- Ar lietuviai verslininkai labai skiriasi nuo Vakarų europiečių?

- Prieš dešimt metų labai skyrėsi. Tada tarp lietuvių verslininkų užtekdavo ir žodinio susitarimo, dabar nebeužtenka ir rašytinio. Reikia labai atidžiai skaityti tarp eilučių, ar nėra kokių tau nenaudingų įsipareigojimų ir sąlygų. To mes išmokome iš vakariečių. Manau, kad Vakarų europiečiai ir lietuviai supanašėjo. Mūsų verslininkai ir madingai rengiasi, ir gerais automobiliais važinėja. Gal tik trūksta šiek tiek žinių apie Europos Sąjungos teisinės sistemos niuansus, bet tai tik laiko klausimas.

- Kaip apibūdintumėte tipišką lietuvį?

- Manyčiau, jog sovietinės santvarkos ir dabar išauklėta kartos skiriasi. Todėl daugelis vyresnių žmonių kitais nepasitiki, bet patys taip pat nieko nenori daryti. Jie pavydi kaimynui, pavydi turtingesniam, kitą geriau supeiks, sumenkins užuot iškėlę savo pranašumus. Tipiškas lietuvis per didelis pesimistas. Jaunimas mūsų daug kosmopolitiškesnis, nebijo rizikuoti, atviras pasauliui, liberalesnis. Tokie bruožai man asmeniškai labiau priimtini.

- Ką galėtumėte pasakyti apie lietuves moteris?

- Na, čia originalus nebūsiu, nes, kaip ir kiti vyrai, manau, kad mūsų moterys gražiausios. Išties teko daug važinėti, užsienyje taip pat gražuolių yra, bet, procentiškai vertinant, Lietuvoje jų daugiausiai. Mūsų moterys dar nėra sugadintos feminizmo, ypač populiaraus Skandinavijos šalyse. Labai abejoju, ar feministinės nuostatos prideda moteriai pliusų. Juk feministės - dažnai gyvenimu nusivylusios, neįvertintos visuomenės, neradusios savęs kur realizuoti moterys, kurios apie save galvoja daug geriau, nei išties yra. Kai kurios feministės man tiesiog piktos, ne tiek jų idėjos, kiek pačios kaip moterys. Gerai, kad Lietuvoje tokių nedaug. Šiaip lietuvės – labai geros mamos, puikios darbuotojos ir bendradarbės, išsilavinusios, įdomios pašnekovės. Jos ir nuoširdesnės nei vakarietės. Taip pat, ačiū Dievui, pas mus nepamatysi tiek daug moterų, apkvaitusių nuo narkotikų ar alkoholio, kaip Londono, Paryžiaus ar Maskvos centre.

- Koks Jūsų moters idealas?

- Moteris pirmiausiai turi būti moteriška. Ir moteriškumą kiekvienas vyras supranta labai subjektyviai. Man tai yra išorės ir vidaus harmonija. Manau, jei vyras moteryje atrado bent 51 procentą savo “idealios moters“ bruožų, tai jau ir gali su ja gyventi. Moteriškumo moteriai suteikia giminės pratęsimo dvasios palaikymas, tai yra - kai moteriai rūpi šeima, vaikai, o ne kaip nuversti kokį valdžios vyrą ar iš tribūnos grūmoti, kaip turi elgtis vieni ar kiti politikai ar šiaip piliečiai. Mes, vyrai, tada ir esame stiprūs, kai moteriškos moterys mus palaiko. Kartais moterų mes nepaklausom, bet bent jau išklausom. Moterų ir vyrų intelektualiniai sugebėjimai vienodi, bet skiriasi sprendimų priėmimo būdai ir rizikos laipsnis. Kai sudedi vyrišką ir moterišką mintį, tai dažniausiai išeina geresnis rezultatas. Ir, žinoma, kiekviena moteris turi išlikti šiek tiek paslaptinga, kad visada liktų erdvės naujiems atradimams. Man asmeniškai nepatinka storžievės moterys, su kuriomis po vieno sakinio norisi užbaigti pokalbį. Nepatinka ir netvarkingos bei siekiančios daryti tai, kas labiau tinka vyrui. Neįsivaizduoju moters prie ekskavatoriaus ar krano vairo, bet gražus, tvarkingas automobilis moters įvaizdžio tikrai negadina.

- Kaip charakterizuotumėte vyrišką vyrą?

- Pirmiausia tai ne homoseksualas. Jam turi patikti moterys, jis turi jas pastebėti ir mokėti rodyti dėmesį. Jis turi įrodyti, kad nešioja vyriškas kelnes ne be reikalo. Jis – diplomatiškas, lengvai bendraujantis ir siekiantis užsibrėžto tikslo. Neverkšlena dėl nesėkmės ir nedžiūgauja dėl kiekvieno laimėjimo. Ypač versle reikia gebėti laimėti ir pralaimėti, nes gyvenimas dažniausiai eina banguota linija. Taip pat svarbu vyriškiui ir prižiūrėti savo išorę.

- Ar pakankamai lietuviai vyrai skiria dėmesio moterims?

- Tam tikra dalis vyriškių – skiria, bet didžioji dalis dar galėtų pasitempti. Kvailo pataikavimo moteriai, žinoma, nereikia, bet tiek šeimoje, tiek visuomenėje moteriai pagarba būtina. Negalima jos apkrauti vien šeimyniniais rūpesčiais ir namų tvarkymu. Išties Lietuvoje daugelyje šeimų situacija - nepavydėtina, labai daug skyrybų, vis dar girdima, kad moterys užgauliojamos ir net patiria fizinį smurtą.

- Koks, jūsų manymu, yra idealios šeimos modelis?

- Kai vyras suvokia, ką geriau sugeba jo žmona, ir kai žmona žino, kur geriau pasikliauti savo vyru. Ir kai abu pasitiki vienas kito gebėjimais. Nors tradiciškai Lietuvoje vyrauja patriarchatas, bet man nei patriarchatas, nei matriarchatas nepatinka. Kiekvienas turi savo veiklos sritis ir gyvena drauge taip, kad abiem būtų gera.

- Kokią vietą šeimyniniame gyvenime užima seksas?

- Seksualumas yra labai svarbus dalykas. Manau, kad daugelis porų skiriasi būtent todėl, kad nesuvokia vienas kito poreikių šioje srityje. Moterys turi nepamiršti, kad, vaikams suaugus, seksualinis poros gyvenimas nesibaigia. Ar jaunam, ar žilam senukui moteris yra seksualiai patraukli visais gyvenimo periodais. Šiais laikais vyrai yra seksualiai pajėgūs. O jeigu nepajėgūs, tai nusiperka tablečių, ir vis tiek yra pajėgūs. Tad seksas yra natūralus gyvenimo poreikis ir malonumas. Visi apie jį galvoja, bet bijo šnekėti. Žiūrėk, dažnas vyras namie yra piktas, suirzęs, o paskui irzli tampa ir žmona. Geriau pasimylėtų abudu ir ginčai bei konfliktai išsispręstų. Nežinau, kiek porų suvokia paprastą tiesą, kad skyrybos prasideda nuo nesutarimų lovoje, paskui persikelia į buitį, kol vienas nebežino, ko nori kitas, baigiasi ilgadieniais barniais, o galų gale pasako, kad nesuderinami charakteriai. Šeimoje seksuliai pasitenkinęs vyras į kitas moteris daug lengviau žiūri kaip į koleges ar pažįstamas, o ne kaip į sekso objektą.