Banglentės kelia bangas
Gyvenimas kupinas staigmenų, o bangų kokybė Baltijos valstybėje Lietuvoje neabejotinai yra viena iš jų. Lietuva garsėja kvapą gniaužiančiu kraštovaizdžiu, turtinga praeitimi, kai buvo viena galingiausių valstybių regione, unikaliu kultūriniu paveldu ir viena seniausių kalbų pasaulyje.
Šiaurėje besiribojanti su Latvija, rytuose – su Baltarusija, o pietuose – su Kaliningradu (Rusija), Lietuva tikrai nėra šalis, kurioje banglenčių sportas būtų įtrauktas į kelionės maršrutą planuojant vykti į šį Rytų Europos kraštą.
Nors krepšinis čia laikomas antrąja religija (arba pirma, priklausomai nuo to, ko paklausite), banglentės pradeda kelti savo bangas (taip, žodžių žaismas tyčinis) tarp lietuvių, ieškančių gilesnio ryšio su gamta.
Žinome, kad tai sunku įsivaizduoti, ypač turint omenyje, kad artimiausias Lietuvos vandens telkinys yra Baltijos jūra – ji toli gražu negarsėja tokiomis bangomis kaip, sakykime, Ramusis vandenynas ar bet kuris kitas vandenynas. Tačiau netikėkite mūsų žodžiais – patikėkite A. Asočakovu, buvusiu didžėjumi ir naktinių klubų vadovu, tapusiu banglentininku, kuris skrodžia bangas vidutiniškai iki penkiolikos dienų per mėnesį!
Pomėgis tapo darbu
Šio aistringo posovietinės šalies banglentininko kelionė prasidėjo pačioje netikėčiausioje vietoje – Panevėžyje, mieste šiaurės rytuose, esančiame už 180 km nuo Baltijos jūros.
„Dirbau naktiniuose klubuose didžėjumi, vėliau – renginių organizatoriumi, klubų vadovu ir muzikos prodiuseriu. Mano profesinė veikla, susijusi su naktinių klubų atidarymais, atvedė mane į Lietuvos vakarų pakrantę, prie pat Baltijos jūros.
Vakarėliuose ir socialiniuose renginiuose susipažinau su žmonėmis, kurie aktyviai ieškojo ekstremalių pojūčių ir skyrė savo gyvenimą nuotykių kupinoms veikloms“, – pasakoja Averjanas.
Būtent jėgos aitvarai tapo pirmąja pažintimi su vandens sportu. Jis pamažu plėtė savo veiklą, kol galiausiai tapo aistringu irklenčių (SUP – angl. stand up paddle boarding) entuziastu.
Netrukus naujasis Averjano pomėgis tapo jo nuolatiniu darbu – jis atidarė „Vandens SUP’ynes“, pirmąją irklenčių mokyklą Lietuvoje. Didžėjavimo laikams tapus tik tolimu prisiminimu, kiekvieną savo gyvenimo akimirką jis leido vandenyje arba šalia jo: mokydamas kitus, treniruodamasis ir tyrinėdamas apylinkes su savo irklente.
„Kuo daugiau laiko praleisdavau ant vandens, tuo labiau supratau, kad ir mūsų šalyje įmanoma gaudyti bangas. Vieną dieną pamačiau pro šalį banga skriejantį pirmąjį banglentininką Baltijos jūroje – ta akimirka man tapo galutiniu patvirtinimu, kad banglenčių sportas Lietuvoje įmanomas“, – prisimena Averjanas.
Pasak jo, banglenčių sporto populiarumas nuo jo pradžios išaugo tiek, kad dabar jau sunku atpažinti kiekvieną Lietuvos banglentininką eilėje prie bangos (lineup). Šiuo metu Baltijos pakrantėje veikia penkios banglenčių mokyklos, o kiekvieną vasaros sezoną pirmą kartą lentas vaškuoja apie 1 tūkst. pradedančiųjų.
„Bendruomenė pasidalijusi į klubus ir draugų grupes, jau rengiame vietinį čempionatą, vaikų stovyklas ir pamokas suaugusiesiems. Tokiai mažai šaliai, manau, tai jau nemažas pasiekimas. Pasitaiko dienų, kai vandenyje vienu metu galima suskaičiuoti iki 70 banglentininkų“, – pasakoja šio sporto entuziastas.
Ypatingos sąlygos
Nesijaudinkite, jūs ne vienintelis, kuris nežinojo, kad Lietuvoje įmanoma užsiimti banglenčių sportu.
„Kasmet vis daugiau žmonių sužino, kad čia būna bangų ir kad banglenčių sportas yra įmanomas, tad daugelis jų nori išbandyti tai patys. Sulaukiame vis daugiau vietinės spaudos ir televizijos dėmesio“, – teigia Averjanas.
Pasitelkę banglenčių sportą mes pristatome Lietuvą pasauliui ir kartu supažindiname pasaulį su Lietuva.
Taigi, kokios iš tikrųjų sąlygos?
„Geriausios bangos būna Klaipėdoje, prie šiaurinio molo, šalia įplaukos į uostą. Pučiant pietų ar pietvakarių vėjui, sulaukiame geros kokybės bangų. Molas užstoja vėją, o vanduo iš laivybos kanalo stumiamas į palyginti seklią įlanką“, – paaiškina Averjanas.
Nepamirškite, kad Lietuvos bangos formuojasi Baltijos jūroje dėl vėjo, vadinasi, bangos trukmė retai viršija 6 sek., tačiau, vėjui nurimus, ant vienos bangos galima spėti atlikti iki keturių posūkių.
„Nuo 2025-ųjų iki dabar renku duomenis, kiek potencialiai tinkamų dienų gaudyti bangas turime per mėnesį. Vidutiniškai šis skaičius svyruoja tarp dešimties ir penkiolikos dienų“, – patikslina Averjanas.
Jis yra gaudęs bangas visoje Europoje, nemažai laiko praleido Portugalijoje ir Prancūzijoje, kur su „Vandens SUP’ynėmis“ organizuoja banglenčių stovyklas. Įsimintiniausia sesija jam buvo namuose, nepamirštamą žiemos dieną, spaudžiant stingdančiam šalčiui.
„Pirmas dvi valandas plaukiau su trumpąja lenta (shortboard), tada pastebėjau, kad vėjas rimsta, o bangos darosi tirštesnės, galingesnės, didesnės ir kartu lėtesnės, – prisimena banglentininkas. – Nusprendžiau pasikeisti batus ir pirštines, pasiimti kitą lentą – griebiau nuo lentynos savo naująjį twin-fin’ą – ir iškart yriausi atgal į bangas. Galiausiai pagavau penkias pačias geriausias ir ilgiausias bangas, kurias iki šiol labai aiškiai prisimenu. Maloniausia buvo, kad mano kolega nufilmavo sesiją telefonu nuo kranto, užfiksuodamas, kaip plaukiau. Tai buvo neįtikėtinai geras jausmas ir iki šiol malonu žiūrėti tą vaizdo įrašą.“
Ar taps naujuoju Baliu?
Dėl šventos ramybės mes patys užsukome į Averjano „YouTube“ kanalą peržiūrėti to įrašo, ir šis vyrukas neperdeda. Bet kas bet kuriame pasaulio kampelyje būtų devintame danguje pagavęs tokio dydžio ir ilgio bangų.
Nors daugelis banglentininkų iš neįprastų pasaulio vietų svajoja apie keliones į Havajus, Indoneziją ar Australiją, Averjanas planuoja išvyką aplink Baltiją – jis tiki, kad čia yra daugybė neatrastų bangų.
„Tikrai tikiu, kad Lietuvoje vis dar yra neatrastų vietų. Reikia ištestuoti visą pakrantę esant skirtingoms sąlygoms. Kadangi dauguma mūsų bangų lūžta prie kranto (beach break), o dugnas daug kur smėlėtas, kintančios sąlygos tikrai gali atskleisti naujų vietų“, – neabejoja banglenčių sporto entuziastas.
Štai ir viskas – banglenčių sportas Lietuvoje įmanomas, o bangų pasitaiko gana dažnai, kad vertėtų planuoti banglenčių kelionę. Kol kas neaišku, ar 0 °C temperatūros vanduo, ar tiesiog informacijos trūkumas lemia, kad Lietuva dar netapo banglenčių rojumi ir naujuoju Baliu. Tačiau bent jau žinote, kad kai kuriose vietose galite tapti pirmuoju banglentininku.
Viena tikrai aišku – draugiški vietiniai, tokie kaip Averjanas, nekantriai laukia, kada galės pasveikinti jus savo gražioje šalyje ir kartu pagaudyti bangas.
„Pasitelkę banglenčių sportą mes pristatome Lietuvą pasauliui ir kartu supažindiname pasaulį su Lietuva. Žmonės visada nustemba sužinoję, kad čia įmanoma užsiimti banglenčių sportu, todėl mes aktyviai kuriame turinį socialiniuose tinkluose, kad kiti galėtų pamatyti mūsų egzotišką aplinką. Pas mus tikrai yra bangų ir daugelis jų – labai smagios“, – tikina Averjanas.
Mėgstate bangas? Tai jūsų žurnalas!
• „Smorgasboarder Surf Magazine“ (www.smorgasboarder.com.au) – nepriklausomas Australijos banglenčių kultūros žurnalas, pradėtas leisti 2010 m. Jį įkūrė du draugai – Markas Chapmanas ir Dave’as Swanas, norėję sukurti leidinį ne profesionaliems sportininkams, o paprastiems žmonėms.
• „Realybė tokia, kad mes nesame profesionalūs banglentininkai ir niekada jais nebūsime. Mes sportuojame dėl malonumo. Mes tiesiog mėgstame banglenčių sportą. Taigi norėjome sukurti leidinį žmonėms, kurie mėgsta banglentes“, – sako leidinio įkūrėjai.
• Leidinio siekis – aprėpti visas board sports kultūras: nuo trumpųjų iki ilgųjų banglenčių, nuo banglenčių ir irklenčių iki riedlenčių ir snieglenčių. Tai žurnalas su daugybe išsamios informacijos, ne tik su įspūdingomis nuotraukomis. Žurnalas informatyvus ir įtraukiantis.
Naujausi komentarai