Vis dažniau tradicinės statybinės medžiagos keičiamos pjuvenų plokštėmis, plastiku ar įvairiais kitais pakaitalais.

Klaipėdos valstybinės kolegijos Dekoratyvinių augalų augyno vedėja

Įvairios grindų, baldų dangos taip pat neretai gaminamos iš dirbtinio pluošto, klijuojamos toksiškais klijais. Ne visai nekalti yra ir elektriniai prietaisai.

Brangstant šildymui, butus stengiamasi kuo labiau sandarinti. Dėl to į patalpas patenka mažai gryno oro. Butuose padidėja lakiųjų toksinių medžiagų koncentracija. Todėl žmonės skundžiasi chronišku nuovargiu, bloga savijauta, įvairiomis alergijomis, nemiga, galvos skausmais.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, daugelyje butų oras labiau užterštas negu lauke. Šalinti toksinus iš gyvenamosios aplinkos padeda vazoniniai augalai.

Jau seniai žinoma, kad augalai atlieka ne tik estetines, bet ir kitas, daug svarbesnes funkcijas: fotosintezės metu gamina deguonį, iš oro šalina anglies dioksidą, taip pat sugeba absorbuoti daugelį cheminių junginių. Kai kurie toksinai, augale vykstant cheminiams procesams, sunaikinami, kitus suardo žemėje esantys mikroorganizmai.

Žinoma, kad kambaryje, kuriame yra augalų, perpus mažiau bakterijų ir pelėsinių grybelių nei patalpoje, kurioje augalų nėra.

Daugiausia cheminių medžiagų sugeria dracenos, fikusai, palmės, difenbachijos, paparčiai, šefleros, chlorofitai, filodendrai, gebenės, skindapai.