Ūkininko pažymėjimas – koziris, leidžiantis statyti namą ūkio paskirties sklype. Apsukrūs miestiečiai mielai tampa kaimiečiais ir statosi sodybas greičiau bei pigiau.
Nepradės melžti karvės
Verslininkas Jurgis Šefleris stebisi: yra tiek vietų, kuriose pasistatęs namus grožėtumeisi unikaliais gamtos peizažais. Tačiau daugelį gąsdina varginančios, brangios ir daug laiko užimančios žemės paskirties keitimo procedūros, todėl dažnai naujakuriai tenkinasi ne tokiais žavingais žemės lopinėliais.
"Kam keisti žemės paskirtį, jei suradai vaizdingą vietą netoli miesto?" – stebisi kaunietis J.Šefleris. Pasak jo, namą galima ręsti ir žemės ūkio paskirties žemėje. Tereikia, kad įgytas sklypas būtų ne mažesnis kaip 0,5 ha, tada belieka gauti ūkininko pažymėjimą.
"Tapti ūkininku – labai paprasta. Kai turi reikiamo dydžio sklypą, eini į rajono savivaldybę, registruojiesi į kursus ir juo tampi. Kaip tik rengiuosi pradėti juos lankyti. Mokymai truks, atrodo, tris mėnesius", – patirtimi dalijosi J.Šefleris.
Verslininkas su keliais bendraminčiais maždaug prieš dvejus metus įsigijo kiek didesnį nei 3 ha sklypą Kauno rajone, prie užtvenktos Jiesios upės. Žemę pirko iš greta gyvenančio ūkininko, kuriam prireikė pinigų sodybai statyti. Sklypo pirkėjai ūkininkui sutvarkė žemės atskyrimo dokumentus, dabar liko patiems tarpusavyje pasidalyti pirkinį.
Lauką, kuris tarsi pusiasalis apsuptas užtvenktos upės vandens, naujieji sklypo savininkai žada pasidalyti į keturias dalis, vidutiniškai po 75 a. Šioje vietoje, J.Šeflerio žiniomis, buvo planuota įkurti gyvenvietę, teritoriją išdalijus į kone dvi dešimtis sklypų. Nuo čia iki Kauno – apie 20 km.
"Mūsų tikslas nebuvo tankiai sustatyti namus. Tiesa, yra galimybė dalytis ir į šešis sklypus, tačiau kiekviename sklype bus mažiau erdvės. Dabar visi turėsime prieigą prie vandens", – komentavo verslininkas.
Gal miestiečiai iš tiesų pradės ūkininkauti? J.Šefleris karvės laikyti nesirengia. Kad apsimokėtų, jų laikyti reikėtų daug, o tam neužtektų pusės hektaro. Tačiau kaunietis nespjauna į žemės darbus, pasvarsto, ar neįkūrus dekoratyvinių augalų medelyno.
Apgaulė – du namai kartu
Įsigijus ūkininko pažymėjimą galima laimėti ir pinigų, ir laiko. Nauda juntama dar perkant – žemės ūkio paskirties žemė daug pigesnė už gyvenamosios paskirties. Keičiant paskirtį į gyvenamąją, reikia rengti sklypo detalųjį planą. J.Šeflerio žiniomis, tai gali kainuoti apie 30 tūkst. litų. Be to, parengti šiuos dokumentus dažniausiai užtrunka kone metus, tai statybą gerokai užvilkina.
"Žinoma, suderintas pastato projektas reikalingas ir ūkininkaujant. Kai nereikia detaliojo plano, per pusę metų gali įsigyti projektą statybai", – tikino verslininkas. Tiesa, vienoje ūkininko sodyboje gali būti statomas tik vienas gyvenamasis namas, jį gali papildyti nebent ūkiniai pastatai.
J.Šeflerio žiniomis, vadinamuoju ūkininkavimo metodu namai daugiausia lig šiol dygo Vilniaus rajone. Tiesa, anksčiau iš "ūkininkų" buvo reikalaujama turėti ne mažiau kaip hektarą žemės. Tad kai kurie netgi gudraudavo: sklype statydavo du namus, kuriuos sujungdavo garažu.
"Šiandien įstatymai leidžia statyti ūkininko sodybą ir pusės hektaro plote", – pridūrė pašnekovas.
J.Šefleris atkreipė dėmesį, kad mokestis už žemės ūkio paskirties žemę yra daug mažesnis nei už gyvenamosios paskirties teritoriją. Ūkininkai taip pat gali gauti ES fondų paramą, pavyzdžiui, keliui į sodybą nutiesti.
Išmoks vairuoti traktorių
Įsigyti sklypą jis su bendraminčiais spėjo, kol kainos nebuvo pakilusios. Tiesa, dabar jos vėl nukrito į ankstesnį lygį. J.Šeflerio duomenimis, aras žemės ūkio paskirties žemės net ir patrauklioje vietoje prie vandens kainuoja 2–3 tūkst. litų.
"Pavažiavus 15–20 km nuo didmiesčio, galima rasti žemės ir už tokią kainą. Prie pat miesto žemės už tokią kainą pirkti negausi. Žemė, kurios paskirtis – gyvenamoji, kelissyk brangesnė", – dėstė pašnekovas.
Tiesa, įsikuriant kaime, ne visos komunikacijos ranka pasiekiamos. Elektra – čia pat, nes laidai prieina prie kaimo sodybų. J.Šefleriui teko girdėti, kad ateityje į netoliese esančią gyvenvietę planuojama atvesti gamtines dujas. Kadangi kol kas tai – tik kalbos, planuojamos statyti sodybos šeimininkai ketina pasitelkti geoterminį šildymą. Be to, naujakuriams patiems reikės statyti vietinius valymo įrenginius ir įsirengti vandens gręžinį.
Keliu savo būsimų namų link pirkėjai taip pat turėjo pasirūpinti patys. Keturių sklypų savininkai mano, kad žiemomis problemų neturės – ketina drauge nusipirkti traktorių ir, kai reikės, patys nusivalys užpustytą keliuką iki pagrindinio, valomo, kelio.
Čiumpa gražius sklypus
Išsvajotojo sklypo J.Šefleris ieškojo ne vieną mėnesį. Kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūras, pats važinėjo po Kauno rajoną ir ieškojo gamtos grožiu apdovanoto žemės ploto. Patrauklią vietą prie užtvenktos Jiesios pavyko rasti padedant tarpininkams. Tai buvo pirmas pasiūlymas, kuris patiko, ir su bendraminčiais greitai apsisprendė.
Sklypą padalyti keturiems bendraturčiams kainuos 6 tūkst. litų. Pasak J.Šeflerio, kaina priklauso nuo to, į kiek sklypų dalijama, kiekvienas vienetas įvertintas 1,5 tūkst. litų. Į kainą įeina leidimai statyti ūkininko sodybas.
J.Šefleris teigia nuolat ieškantis patrauklių sklypų ne tik savo asmeninėms reikmėms, bet ir norėdamas investuoti. Pirkti sklypams, pasak jo, šiuo metu labai geras laikas.
"Neapsimoka investuoti į prastą vietą", – pridūrė pašnekovas. Pasak jo, pirkti žemės su pastatais irgi dažniausiai neverta, nes perstatyti kainuoja ne pigiau nei statyti naujus.
Prie Jiesios J.Šefleris žada statyti rąstinį namą, tačiau ne tipinį kaimišką senovinį, o turintį šiuolaikinės architektūros bruožų. Kaunietis tikisi, kad, investavus 200 tūkst. litų, namą pavyks įrengti.
Tiesa, statyti jis ketina pradėti maždaug po metų. "Laukiame, kada bus pačios vertingiausios kainos – dabar dar ne tas laikas. Nors statybų kaina atpigo, medžiagos, ypač mediena, dar gana brangios. Mediniame name daugiausiai kainuoja medžiagos, ne darbas", – komentavo pašnekovas.
Skubėti statyti nebūtina
Namo statyba, turint ūkininko pažymėjimą kišenėje, nėra pavienis reiškinys. Kai kurios įmonės specializuojasi ūkininkų sodybų formavimo projektų srityje. Internete galima rasti informacijos, reklamuojančios šią galimybę.
Kadangi daugiau kaip pusę šalies teritorijos sudaro žemės ūkio paskirties teritorijos, "statyba žemės ūkio paskirties sklype dažnai yra vienintelis prieinamas sprendimas paprastam žmogui".
Teigiama, kad ūkininko sodybos statyba galima tampa tik tada, kai atliktas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas. Vykdant kaimo plėtrą, parenkama vieta sodybai. Suderinus projektą su reikalingomis institucijomis, galima gauti leidimą statybai.
"Išduotas statybos leidimas galios dešimt metų, nepriklausomai, kaip keisis Lietuvos Respublikos įstatymai ir normatyviniai aktai. Todėl dabar verta pasinaudoti palankia šiuo metu galiojančia įstatymine baze ūkininko sodybai suformuoti, o namuką per dešimt metų tikrai pasistatysite", – žadama bendrovės "Acrus" interneto svetainėje.
"Gyvename šalyje, kurioje niekas nestovi vietoje, dažniausiai keičiasi į blogesnę pusę. Kokia bus įstatymų bazė po pusės metų, nežinome", – pridūrė bendrovės "Acrus" direktorius Almantas Gurklys.
Pasak jo, norint pasistatyti namą žemės ūkio paskirties sklype, geriausia išeitis – tapti ūkininku. "Pakeisti žemės paskirtį įmanoma tik teoriškai. Kas iš to, kad savivaldybės ir priėmė bendruosius planus? Įgijus ūkininko statusą – daug greičiau ir pigiau", – komentavo bendrovės vadovas.
Norinčiųjų statyti ūkininko sodybas, pašnekovo tikinimu, yra įvairių. Kai kurie iš tiesų nusiteikę ūkininkauti. Yra ir pseudoūkininkų, kuriems ūkininko pažymėjimas tėra lengvesnė galimybė pasistatyti namą.
Pasak A.Gurklio, šį vadinamąjį pseudoūkininkų reiškinį buvo galima stebėti prie Vilniaus 2007 m., kai buvo statybos bumas. Nuo 2008 m. tokių klientų iš Vilniaus beveik nėra. "Yra žmonių, kurie tikrai nori ūkininkauti, visi spekuliantai dingo", – tikino pašnekovas.
Negerai, bet yra kaip yra
Valstybės įstaigoms, atsakingoms už urbanistiką ir žemės ūkį, gerai žinomas pseudoūkininkų gausėjimo reiškinys. Jos pripažįsta, kad tai negerai, bet nieko nesiima.
"Tiek mano, tiek ministerijos nuomone, teritorijų planavimo procesas tiek kaime, tiek mieste turi būti vienoje sistemoje, kriterijai turėtų būti panašūs. Neturėtų būti landų, dėl kurių nebūtų koordinuojama priemiestinių zonų plėtra, užstatymas", – komentavo Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Jonas Jakaitis.
Kita vertus, tai, kad ūkininkas įgauna galimybę nekeisdamas žemės paskirties statyti ūkininko sodybą, J.Jakaičio nuomone, nėra itin didelė lengvata. "Nepasakyčiau, kad jam daug lengviau pasistatyti namą. Reikalingi žemėtvarkos projektai, kurie prilyginami detaliesiems planams", – aiškino pašnekovas.
Žemės ūkio ministerijos atstovai per tris dienas savo nuomonės apie tai apskritai nepateikė. Iš šios institucijos taip pat nepavyko gauti duomenų, kiek Lietuvoje yra įregistruotų ūkininkų sodybų ir ar bent numanoma, kiek iš jų tėra gyvenamieji namai, jų šeimininkai ūkinės veiklos nevykdo.
Lietuvos ūkininkų sąjungos duomenimis, šalyje yra registruota apie 107 tūkst. ūkių, tačiau kiek iš jų realiai ūkininkauja, žinių neturi. Sąjunga turi vos 4 tūkst. narių, bet tai nereiškia, kad tik tiek yra tikrų ūkininkų, dalis jų tiesiog nestoja į organizacijas.
Pavyzdžiui, Kauno rajone yra registruota daugiau kaip 3 tūkst. ūkininkų sodybų. Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alvydas Rimdeika patvirtino, kad masė ūkininkais norinčių tapti žmonių tiesiog siekia pasistatyti namą žemės ūkio paskirties žemėje. Kiek yra neūkininkaujančių ūkininkų, duomenų neturi ir jis.
A.Rimdeikos teigimu, tas, kas turi vos 50 a žemės, vargiai gali verstis iš ūkio. Pasistačius namą, žemės lieka dar mažiau, likusio ploto užtenka nebent vienai kitai lysvei, kurioje gali pasisėti krapų ar svogūnų sriubai.
Naujausi komentarai