Saikingos dekoro detalės, patogiai suprojektuoti baldai, ramių spalvų paletė. Tai bene ryškiausi erdvaus būsto Klaipėdos priemiestyje bruožai. Įsikurti naujuose namuose jaunai porai padėjusi dizainerė Loreta Tallat-Kelpšienė šį interjerą palygino su ramiu vandeniu. "Galbūt jis emociškai neįaudrina, tačiau ir neerzina, nesukelia neigiamų emocijų", – pastebėjo klaipėdietė.
Teko dirbti etapais
L.Tallat-Kelpšienė taip pat prisipažino, jog vargu ar tokį būsto "rūbą" pavyktų įsprausti į konkretaus stiliaus rėmus.
"Negalėčiau pasakyti, kad interjeras orientuotas į atitinkamą stilių, veikiau tai visokių po truputį samplaika. Tai tiesiog jaukūs, šiuolaikiškai įrengti namai šiuolaikiškų jaunų žmonių šeimai", – nusišypsojo pašnekovė.
Dizainerė spėjo, jog galbūt tokiai stilistikai įtaką turėjo tai, jog maždaug 200 kv. m ploto būsto interjeras buvo kuriamas etapais.
"Užsakovai iki galo nebuvo apsisprendę, kokių mano paslaugų norės – iš pradžių vylėsi, kad kai ką sugebės įsirengti savarankiškai ir tam tikrus sumanymus, žinoma, įgyvendino. Tačiau kai kurių planų teko atsisakyti. Paprastai tokiais būdais žmonės siekia sutaupyti, tačiau, kaip rodo patirtis, galiausiai nieko nesutaupoma arba net išleidžiama daugiau", – pastebėjo Loreta.
Interjero dizainerei teko rūpintis būsto pertvarų išdėstymu erdvėje, elektros instaliacija, apšvietimo sistema, spalvų, pagrindinių apdailos medžiagų parinkimu.
Specialiai gamino baldus
Pašnekovės teigimu, ypatingas dėmesys buvo skirtas baldams – beveik visi jie, išskyrus minkštuosius, šiam būstui buvo specialiai suprojektuoti ir pagaminti.
Didžiąja dalimi tai lėmė namo išplanavimo specifika – antrajame jo aukšte, kuriame įrengtos individualios šeimos narių erdvės, teko taikytis prie žemų šlaitinių lubų.
Būsto šeimininkų miegamajame taip pat stovi ne pirktinė, o Loretos suprojektuota ir nagingo meistro pagaminta lova.
"Tiesiog apsisprendėme – kam mokėti baisius pinigus už žinomo dizainerio vardą, jei ne ką prastesnį, o gal net geresnį produktą galime susikurti ir pasigaminti vietoje. Juolab kai ėmėmės darbų, kainos buvo pasiekusios aukščiausią piką. Užsakovai, beje, ypač džiaugiasi šia lova, ji labai patogi, kokybiška. Specialiai jai buvo užsakyta ir lovatiesė – nors išskirtinių drožybos elementų nėra, tačiau norėjosi, kad matytųsi medžio plastika", – aiškino kūrėja.
Į "kompaniją" beicuoto uosio lovai dizainerė sukūrė ir panašios stilistikos spinteles.
Rinkosi saugias spalvas
L.Tallat-Kelpšienė taip pat pastebėjo, kad dauguma baldų pasižymi vadinamąja touch (liet. "liesti") sistema – kai komodų, spintelių durelės, stalčiai atidaromi ne už rankenėlių, o lengvai spustelėjus.
"Nors baldai ir neįmantrių formų, tačiau dažytų, blizgių paviršių, kuriuos ganėtinai sunku prižiūrėti. O kadangi šeimininkė – labai pedantiška, tvarkinga, rankenėlių nuspręsta atsisakyti, kad buitis labai nevargintų", – pasakojo pašnekovė.
L.Tallat-Kelpšienė pripažino, kad užsakovai sąmoningai rinkosi pastaraisiais metais klasika tapusius smėlio, dramblio kaulo, baltos, tamsiai rudos, juodos spalvų derinius.
"Žmonės – ramūs, nemėgstantys išsišokimų. Be to, kurį laiką nenusiteikę didelėms permainoms. Tad natūralu, kad rinkosi saugų, ganėtinai standartinį spalvinį koloritą, kuris neerzintų ir sykiu moraliai nepasentų", – teigė dizainerė.
Spalvinės paletės bei formų monotoniškumą, ramumą L.Tallat-Kelpšienė užsakovams pasiūlė praskaidrinti originaliais šviestuvais. Metalinius jų karkasus dizainerė aprengė specialia technologija apdoroto popieriaus gaubtais.
"Namams reikėjo kokio nors akcentėlio, rankų darbo kūrinio, kad atsirastų kitokia forma, medžiaga, šviesos sklaida. Taigi įsiūliau savo sukurtus šviestuvus, – nusijuokė Loreta. – Žinoma, jie nėra tobuli lyg iš fabriko. Tačiau aplinkai suteikė savotiško žavesio, jaukumo, skulptūriškumo ir suminkštino tiesias linijas."
Naujausi komentarai