Iš parduotuvių lentynų išimant kaitinamąsias lemputes, lietuviai pamažu į šviestuvus suka energiją taupančiąsias – liuminescencines. Kiek reikia investuoti, kol namuose sušvinta tinkama lemputė?

Kaitinamosioms – sudie

Nuo šio rugsėjo prekybininkai dar gali išparduoti sukauptas 75 W kaitinamųjų lempų atsargas, bet jau nebegalės pirkėjams pasiūlyti naujos partijos šių gaminių. Pernai analogiškai iš prekybos išimtos 100 W kaitinamosios lempos. Kitąmet neliks 60 W kaitinamųjų lempų, o 2012-aisiais – 40 W ir 25 W lempų. Tokias taisykles nustatė ES direktyva, skatinanti gyventojus naudoti ekonomiškas, elektros energiją ir sykiu aplinką tausojančias lemputes.

Per pastaruosius dvejus metus Lietuvos parduotuvių lentynose gausėja vadinamųjų taupančiųjų lempučių pasiūla, jų kaina svyruoja nuo kelių iki kelių dešimčių litų. Vartotojai pradžioje linkę tikėti tuo, kas parašyta etiketėje, bet ne vienam teko nusivilti – šviesos srautas per menkas, spalva – erzinanti.

Panašu, kad tradicinių "Edisono" lempučių keitimas naujosiomis prilygsta eksperimentui. Tenka išbandyti skirtingus gamintojus, rizikuoti mokėti brangiau, tikintis, kad ilgainiui tai atsipirks.

Ar liuminescencinės lemputės, pakeitusios kaitinamąsias, atsipirks, nors kainuoja kone dešimteriopai brangiau? Deklaruojama, kad taip, bet Lietuvoje to garantuoti kol kas niekas negali. Vartotojų teises ginantys specialistai neturi galimybių patikrinti, ar lempučių etiketėse pateikiami duomenys atitinka tikrovę, nes Lietuva neturi atitinkamos laboratorijos ištirti tokius gaminius. Žmonėms belieka tikėti, kad, investavę ne vieną dešimtį litų į naujas lemputes, jie išties sutaupo tiek elektros energijos, kiek parašyta ant pakuotės. Kai kurių gyventojų patirtis rodo, kad net ir rinkdamasis iš brangių gaminių negali būti garantuotas, kad gaminys tarnaus ilgai ir nepriekaištingai.

Šviesa lyg prie žvakės

Viena kauniečių šeima užsikrėtė taupymo idėja ir prieš kelerius metus taupančiąsias lemputes įsuko koridoriuje, vaikų kambaryje. Prieškambaryje lemputė tebešviečia, tiesa, jos skleidžiamos šviesos gerokai mažiau, nei nuo ankstesnės kaitinamosios lempos. "Na, koridoriuje šviesos pakanka, kad neatsitrenktum į duris", – ranka į šviesos kokybę numojo buto šeimininkė Henrieta.

Tačiau dukterų kambaryje "naujokės" šviestuvuose neužsibuvo – buvo per tamsu. Po kelias dešimtis litų kainavusios liuminescencinės lempos atgulė spintelėje, o į šviestuvus parkeliavo senosios kaitinamosios.

Kaunietis Tomas, išbandęs įvairių taupančiųjų lempučių veiksmingumą, priėjo išvadą: nesvarbu, kokios firmos lempa, ji švies prastai, jei neįvertinsi jos parametrų. Vyras įsitikinęs, kad pagrindinis rodiklis, numatantis, kaip švies lempa, – tai liumenų kiekis. Liumenai – tai šviesos srauto vienetas. Kuo jų daugiau, tuo lempa skleis daugiau šviesos.

Kai kam iš pirmo karto pavyksta įsigyti lemputę, kuri juos visiškai tenkina. Tačiau kartais, net ir būdamas apšvietimo specialistu, gali būti nemaloniai nustebintas. Tą patyrė Europos efektyvaus apšvietimo programos atstovas Lietuvoje Romualdas Škėma.

Antai lemputę virš valgomojo stalo savo namuose jis rinkosi itin atsakingai, įvertino jos parametrus, nepagailėjo už ją sumokėti 40 litų. Tačiau po kurio laiko naujoji lemputė netikėtai sprogo. Laimei, tuo metu žmonių arti nebuvo, po virtuvę pasklidusios stiklo šukės nieko nesužalojo. Pasijuto nemalonus, sveikatai kenksmingo gyvsidabrio turinčių dujų kvapas.

"Kaip vienuose namuose sprogo mobiliojo telefono akumuliatorius, taip pas mane sprogo lemputė", – nemaloniu nutikimu stebėjosi energijos taupymo specialistas. Jis tikino nenorįs kenkti jokiems gamintojams ar prekiautojams. Tačiau jis nežino, kodėl sprogo patikimos firmos brangi lemputė.

Verslininkai nesnaudžia

Vis dėlto R.Škėma įsitikinęs, kad netrukus apšvietimo rinkoje ims dominuoti ne liuminescencinės, o diodų (LED) lempos. Tad daug investuoti į liuminescencinių lempų kokybės tikrinimą, utilizavimą, galbūt ir netikslinga. Pereinamasis laikotarpis nuo vienų lempučių iki kitų, gamintojams ir prekybininkams itin palankus. Nesnaudžiantys verslininkai stengiasi pigiai pagaminti ir kuo greičiau parduoti naujoviškas lemputes, nes iš paskos vejasi vis geresni produktai.

"Kokybiškų, tačiau itin brangių lempų į mūsų šalį nesistengiama importuoti, nes dauguma lietuvių jų neįperka. Vežama tai, kas pigiausia, pagaminta, kaip jau įprasta, Azijos šalyse", – įsitikinęs R.Škėma.

Kai kurios bendrovės pelnosi importuodamos jau pagamintas liuminescencines lempas. Sykiu atsirado įmonių, kurios čia pat Lietuvoje pradėjo gaminti, kitaip tariant, iš atskirų dalių surinkti dar naujoviškesnes – diodų – lempas. Jas galima sukti į šviestuvus lygiai taip pat, kaip kaitinamąsias ar liuminescencines.

R.Škėmos įsitikinimu, dažniausiai ieškoma kuo pigesnių sudedamųjų dalių, tad nežinia, ar šių diodų lempučių ilgaamžiškumu pirkėjai gali būti garantuoti.

"Sunku ką žmonėms ir patarti. Gal tiesiog nereikėtų skubėti stačia galva pirkti vienas ar kitas lemputes. Pats būčiau linkęs palaukti, kol atsiras kokybiškos, ilgaamžės diodų lempos. Juo labiau kad lemputės, tai ne šildymas, išlaidos už elektrą ne tokios jau milžiniškos. Kas labai nori, tegu bando, perka, rizikuoja – tai tarsi loterija. Kurie palauks, gal ir išloš", – svarstė R.Škėma. Jo vertinimu, kol kas vienintelis naujųjų lempų privalumas, kad jos naudoja mažiau energijos nei kaitinamosios.

Sprogimai – ne išimtis

Teisės aktai numato, kad keisti įsigytų kokybiškų lempučių negalima, pavyzdžiui, jei nepatinka šviesos spalva ar netiko lempos forma. Tačiau vartotojai turi teisę grąžinti ar pakeisti nekokybiškas lempas, joms suteikiamas dvejų metų garantinis laikotarpis.

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Gaminių kontrolės skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Vytautas Jakevičius pasakojo, kad iš pradžių, kai iš rinkos buvo pradėtos išimti galingiausios kaitinamosios lemputės, nusiskundimų dėl naujųjų liuminescencinių lempų būdavo daugiau.

"Pastaruoju metu rengėme reidus į parduotuves, tikrinome, ar etiketėse pateikta informacija yra teisinga, skundų gauname retai", – tikino V.Jakevičius. Tačiau nemalonūs nutikimai su apšvietimo priemonėmis nebūtinai pasiekia inspektorių ausis.

Inspekcijos atstovo teigimu, tiek kaitinamosios, tiek liuminescencinės lemputės dėl įvairių priežasčių gali sprogti, pavyzdžiui, dėl elektros įtampos pakitimų.

"Panašiai nutiko ir man šią vasarą. Kai trenkė perkūnas, tuo metu švietusi kaitinamoji lemputė sprogo, garsas buvo tarsi pistoleto šūvis. Niekas nenukentėjo. Tas pats būtų buvę ir su taupančiąja lempute, nes įtampa buvo viršyta", – paaiškino pašnekovas.

Kai kuriuos gyventojus stebinantis pernelyg ilgas liuminescencinių lempų įsižiebimo laikas – nėra prastos kokybės ženklas. Vienos liuminescencinės lempos įsižiebia greičiau, kitos – lėčiau. Tai visų liuminescencinių lempų savybė. Šiek tiek užtrunka, kol įkaista lemputės viduje esančios dujos, nuo jų sudėties priklauso įsižiebimo laikas. Vis dėlto šis parametras, pasak V.Jakevičiaus, neprivalo būti rašomas ant gaminio pakuotės.

Pirkėjai turėtų atidžiau skaityti etiketę, ant kurios užrašyta lempos skleidžiamos šviesos spalva. Daugelio akys pripratusios prie kaitinamųjų lempučių skleidžiamos gelsvos šviesos, balta spalva gali erzinti akis.

Rašo aukštesnę klasę

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Kauno skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Pavelas Ustinovas papasakojo apie neseniai tirtą skundą. Oficialiai į inspekciją kreipėsi eilinis vartotojas, tačiau įtariama, kad tai buvo prekybininkas, skundęs konkurentus.

Nepaisant to, skundas buvo pagrįstas. Ant parduodamų lempučių buvo žymima klasė A, nors pagal liumenų skaičių, gaminys siekė tik B klasę. Manoma, kad prekybininkai apgaudinėjo vartotoją. Jei tai gamintojo apgaulė", už ją vis tiek atsako prekės importuotojas.

"Lietuvoje nėra sertifikuotos laboratorijos, kurioje būtų galima išmatuoti lempų skleidžiamų liumenų skaičių. Tačiau pastarasis atvejis parodė, kad net ženklinama klaidingai", – atkreipė dėmesį inspektorius. Ar ant pakuočių deklaruojami lempų parametrai atitinka tikrovę, lieka neaišku.

P.Ustinovo žiniomis, tirti liuminescencines lempas yra bandyta Lenkijos laboratorijose. Tyrimai parodė, kad nemažai lempučių neatitinka to galingumo, kuris deklaruojamas ant pakuotės. Kitaip tariant, kai kurie gamintojai dirbtinai paaukštino parametrus.

Už neteisingą informacijos pateikimą etiketėje numatytos administracinės nuobaudos. Pirmą kartą nusižengusiam mažmenininkui bauda siekia iki 100 litų, didmenininkui – iki 500 litų. Pakartotiniai pažeidimai baudas padidina.

"Dėl diodų lempučių skundų dar nebuvo, tik neoficialiai priekaištaujama, kad jos labai brangios", – pasakojo P.Ustinovas. Dėl kaitinamųjų lempučių kokybės inspekcija skambučių sulaukdavo nuolat. Kai kurios tradicinės lempos perdegdavo kone išsyk, parduotuvės jų nenorėdavo priimti ar atlyginti už gaminį.