Vos prasidėjęs spalis gėlininkų kalendoriuje – darbingas mėnuo. Nors dabar pats metas pasirūpinti svogūninėmis gėlėmis, tačiau dėmesio derėtų skirti ne vien pavasariniams gėlynų augalams.

Svarbu ir tinkama vieta

Lietuvoje nuo seno populiarios tulpės, puošiančios mūsų aplinką nuo ankstyvo pavasario. Reta gėlė pranoksta jas nepaprasta žiedų įvairove. Be to, ir Lietuvos klimato sąlygos tulpėms yra palankios.

Patyrę sodininkai žino, jog spalis – tinkamas metas šioms gėlėms sodinti. Svarbiausia, kad iki užšalimo svogūnėliai suspėtų įsišaknyti. Neužtenka gerai paruošti dirvą – reikia parinkti ir tinkamą vietą svogūninių gėlių deriniams.

Kad svogūnas gerai sudygtų ir vienodžiau augtų, žemė turi būti puri. Jeigu tulpėms nužydėjus numatyta sodinti kitas vienmetes gėles, geriau pasirinkti ankstyvas tulpių grupes, kurios peržydi iki gegužės vidurio.

Gėlynui iš svogūninių gėlių geriausiai tinka saulėta arba pusiau ūksminga vieta. Galima sodinti ir netoli medžių. Kol medžiai visiškai sulapos, tulpės jau spės peržydėti.

Nei per anksti, nei per vėlai

Jeigu žemė sunki, tulpės sodinamos sekliau, jeigu smėlinga – giliau. Paprastai duobutės gylis turėtų būti ne seklesnis kaip trigubas svogūno aukštis.

Dirvos temperatūra 10–12 cm gylyje turi būti iki 10 laipsn. šilumos (geriausia temperatūra hiacintams šaknytis – 12 laipsn. šilumos).

Svogūnėliai įsišaknija per 20–30 dienų. Tiek laiko turi praeiti, kol žemė įšals. Per anksti pasodinti svogūnai ne tik įsišaknija, bet ir pradeda dygti, per vėlai – nespėja įsišaknyti.

Abiem atvejais tulpės prastai žiemoja, pavasarį lėčiau auga, vėliau žydi, jas labiau puola ligos. Tie, kurie dar nespėjo pasodinti tulpių, tai gali padaryti dabar, spalio pradžioje. Drėgmės ir temperatūros atžvilgiu dabar sąlygos palankesnės negu rugsėjo viduryje.

Sodinti reikia tik kietus, ligų ir kenkėjų nepažeistus svogūnėlius. Tulpių svogūnėliai gali suminkštėti, jei auga azotu pertręštoje dirvoje arba vasarą buvo laikyti šiltoje patalpoje. O štai narcizų svogūnai suminkštėja, kai jų vidų išgraužia svogūninės musės lervos.

Kad akį džiugintų ilgai

Svogūnines gėles galima derinti su kitų rūšių pavasarinėmis gėlėmis. Pavyzdžiui, baltas tulpes su mėlynomis našlaitėmis arba neužmirštuolėmis.

Jeigu tulpės neiškasamos ir virš jų sodinamos vienmetės gėlės, kurias reikia dažnai laistyti, po žydėjimo svogūnėliai negali subręsti ir dažnai supūva. Todėl verta parinkti tokias gėles, kurios asparios sausrai. Tam labiausiai tinka laibeniai.

Svogūnines gėles galima pasodinti į plastikinius indus ir įkasti į gėlyną. Gėlėms peržydėjus, indas iškeliamas, pastatomas nuošalioje vietoje, kur lapai nuvys ir svogūnėliai subręs. Rudenį tą patį indą su svogūnėliais vėl galima įkasti gėlyne į žemę. Toks sodinimo būdas naudingas ir tuo, jog svogūnėliai nepasimeta.

Kad gėlynas ilgiau žydėtų, patartina sodinti skirtingų grupių tulpes. Pirmosios pražysta laukinės rūšys. Po to Kaufmano, Fosterio, Greigo. Vėlyvosios žydi birželio antroje pusėje, o kartais – ir liepos pradžioje. Tad tulpės gėlyną puoš apie 2 mėnesius.

Įsitenka dviem aukštais

Tulpes, narcizus, krokus, žydres galima sodinti ne tik į gėlyną, bet ir į giliapuodį. Šiuo atveju reikia parinkti indo dydį ir spalvą, atsižvelgiant, kur jis bus statomas.

Indas turėtų būti ne seklesnis kaip 10 cm. Į dugną beriamas drenažas, po to – kompostinės žemės smėlio ir durpių mišinys lygiomis dalimis.

Gėles galima susodinti dviem aukštais. Pirmame – tulpės arba narcizai (gali būti ir hiacintai), antrame – smulkios svogūninės gėlės, kaip antai krokai, žydrės. Pirmiausia pražys smulkiausios gėlės, vėliau – tulpės ar narcizai.

Pasodinus, indas pastatomas saugioje vietoje. Užėjus šalčiams įkasamas į žemę ir uždengiamas lapais bei paliekamas žiemoti. Pavasarį iškeliamas ir gali būti pastatomas prie išėjimo, terasoje, balkone.

Pravers pelenai

Po pirmųjų šalnų kasamos gumbinės begonijos, pipytės, kardeliai, jurginai. Montbretės, pridengtos 20 cm durpių arba sausų lapų sluoksniu, gali žiemoti ir lauke. Neiškastos gausiai ir gražiai žydės.

Iškasti kardelių gumbasvogūniai dezinfekuojami kalio permanganato tirpalu, išdžiovinami, pašalinamas senas gumbas, atskiriami "vaikučiai". Laikomi 4–6 laipsn. šilumos patalpoje. Jei bus per šilta, gumbasvogūniai sudygs nesulaukę sodinimo laiko.

Jurginų šakniagumbius galima laikyti polietileno maišeliuose, durpėse. 2–3 kartus per mėnesį maišeliai atrišami, pravėdinami. Chrizantemų rudenį dalyti ir persodinti nereikia, nes jos blogai žiemoja.

Gėlynus galima pabarstyti pelenais, ypač aplink šluotelinius flioksus, taip pat bijūnus – mažiau puls miltligė, bijūnų puvinys.

Taip pat galima persodinti rožes. Tik būtina pridengti jas nuo žiemos šalčių – iki jų rožės spės išauginti naujas šaknis, tad derės daug greičiau nei persodintos pavasarį.

Verta žinoti

Tulpės vienoje vietoje gali augti 2 metus. Tačiau geriau, kai jos persodinamos kasmet.
Narcizus reikia persodinti kas 4–5 metai.

Krokai vienoje vietoje gali augti 3–4 metus.

Žydres rekomenduojama persodinti kas 2–4 metus.