Kaip prižiūrėti, kad orchidėjos savo žiedais džiugintų visus metus?

Jos žavi rafinuota elegancija, grakštumu, žiedų spalvingumu ir gausa. Atrodytų, tik imk ir puošk savo namus orchidėjomis. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) botanikos sodo vyr. specialistė Renata Čanovienė neslopina entuziazmo, bet primena: šie augalai grožiu atsidėkoja už rūpestingą priežiūrą.

– Mūsų pokalbis turi gyvą pagrindą: mano rankose ką tik nusipirkta gražuolė orchidėja falenopsis, dažnai matoma ant lietuviškų palangių. Drįstu spėti, kad jos priežiūra nepareikalaus iš manęs ypatingų jėgų?

– Neturėtų... Tik reikės atminti keletą esminių jos priežiūros akcentų. Ši tropinių orchidėjų rūšis yra pati populiariausia dar nuo karalienės Viktorijos laikų. Šiuo metu jų pilni prekybos centrai: mat nuo XX a. jas pradėjo masiškai dauginti Nyderlanduose. Dažniausiai ant mūsų palangių galima išvysti stambiažiedį falenopsį, bet kartais matau ir smulkiažiedžių, kurių nuostabūs žiedeliai – vos 1 cm skersmens.

– Pas drauges orchidėjos žydi vos ne ištisus metus. Norėčiau ir aš saviške grožėtis ilgai ir laimingai...

– Jei orchidėjos žiedynas didelis, išsišakojęs, ji gali žydėti iki trijų mėnesių ir ilgiau. O kartais, kas tų orchidėjų ant palangės turi gerokai daugiau, iš tiesų atrodo, kad gėlės žydi visus metus. Yra keletas rūšių falenopsių, kurie žydi ant to paties žiedynstiebio net keletą kartų. Tuomet vieną kartą žiedams jau nužydėjus jo nereikėtų šalinti – gėlė pakartotinai ant jo sukraus naujus žiedus. Tai Phalaenopsis amboinensis, Phalaenopsis lueddemanniana, Phalaenopsis pulchara, Phalaenopsis mannii ir kt.

Spalvingas: dendrobis – taip pat orchidėjų šeimos narys. Žiemą jis džiugina akį savo ryškiaspalviais žiedais.

Jei tiksliai nežinote, kokios rūšies falenopsį turite namuose, žiūrėkite pagal žiedynstiebį. Tarkim, vieni žiedai jau nukrito, o pats stiebas vis dar žaliuoja. Galima daryti prielaidą, kad jis netrukus ir vėl apsipils žiedais. Kita vertus, minėtas rūšis galbūt turi tik labiau patyrę orchidėjų augintojai. Dažniausiai ant lietuviškų palangių pūpso tos tradicinės orchidėjos, kurių žiedynstiebiai, sykį nužydėję, pradeda ruduoti. Tada juos reikia nukirpti.

– Teko girdėti, kad tą gėlės žiedynkotį nukirpti galima dvejopai.

– Na, taip. Jei turite gražią, didelę orchidėją puošniais lapais, sveikomis šaknimis, tuomet kirpkite virš to pirmojo bamblio arba sustorėjimo, dar vadinamo miegančia akute, kurį pamatysite ant žiedynstiebio. Žiūrėti reikėtų nuo apačios į viršų. Pamatuokite virš to sustorėjimo maždaug 2 cm ir patrumpinkite šakutę. Kaip jau minėjau, šis atvejis tinka labai gražiai orchidėjai... Vėliau iš šio palikto bamblio išsišakos naujas žiedynkotis, kuris ir vėl sužydės.

Jeigu jūsų orchidėja yra silpna, mažytė, pavargusi, atidavusi visas savo jėgas buvusiems žiedams – leiskite jai atgauti jėgas ir nukirpkite jos žiedynkotį prie pat lapų, palikdami tik 1–2 cm stagarėlį. Tegul ji nesikankina, o pailsi. Patręškite ją, palaistykite – tegul ji sukaupia pakankamai jėgų ir išleidžia naują žiedynkotį. Teko matyti, kad žmonės nenukerpa jo tol, kol žiedynkotis visiškai nudžiūsta. Tai klaida. Kol žiedynkotis stovi – jis naudoja augalo energiją. Tuomet augalas nebeturi jėgų brandinti naujus žiedus ir jų tenka palaukti ilgiau.

– Manoji orchidėja įdėta į permatomą plastikinį indelį. Ar turėčiau iš jo gėlę išimti ir persodinti į didesnį vazoną, kaip kad dariau su visomis kitomis lapinėmis kambarinėmis gėlėmis?

– Neskubėkite. Jei jums netinka tas permatomas plastikas, įdėkite gėlę su juo į kitą – jums patinkantį vazoną – tik žiūrėkite, kad tarp tų dviejų vazonų būtų tarpas. Žodžiu, tas jūsų gražusis vazonas turėtų būti šiek tiek didesnis. Mat orchidėjų šaknys turi kvėpuoti. Jei pastebėjote šių gėlių šaknys būna tiek viduje – tame specialiame žievių ir kiminų substrate – tiek ir išorėje. Jei mes tą savo gėlę įdėsime į kokį nors siaurą vazoną, kuriame šaknims nebus oro, jos apmirs. Jei vanduo neprabėgs – šaknys ims pūti. Vanduo turi prabėgti laisvai – užsistovėti negali.

– Ar teisybė, kad šioms gėlėms geriausia vieta – rytinė palangė?

– O taip. Ir pageidautina, kad toji palangė būtų virtuvėje arba vonioje, kur dažnai garuoja. Mat falenopsis – drėgnųjų tropikų kraštų gyventojas. Aišku, pas mus butuose paprastai po palange pūpso dar ir radiatorius. Bet nieko baisaus. Tuomet galite padaryti taip: paimkite lėkštutę (ji turi būti gerokai didesnė už vazono skersmenį), įdėkite į ją akmenėlių arba keramzito, įpilkite vandens, įstatykite vazonėlį su orchidėja ir pastatykite ant palangės, po kuria įsitaisęs radiatorius. Šiluma iš apačios padidins garavimą ir sudarys jūsų gėlei tarsi garų oazę. Aišku, jei naudojate kambariuose oro drėkintuvą – jis irgi puikiausiai tiks.

– Jeigu ką tik parsinešiau gėlę iš prekybos centro – ar galiu jau kitą dieną ją patręšti? Ar būtinai turiu naudoti specialiai orchidėjoms skirtas trąšas?

– Jei naudosite žydintiems augalams skirtas trąšas – tikrai nepakenksite. Jose greičiausiai bus daugiau fosforo, reikalingo žiedkočiams ir žiedams formuotis, bet siūlyčiau vėliau nusipirkti ir specialiai orchidėjoms skirtų trąšų su daug mikroelementų, kurių vaidmuo šioms gėlėms labai reikšmingas.

Kadangi žiema ir pavasaris – žiedynų metas, tai tręšti reikėtų maždaug kartą per mėnesį. Kuo šilčiau jūsų gėlė žiemos, tuo dažniau ją reikės tręšti ir laistyti. Mes orchidėjų, kurias laikome oranžerijoje vėsesnėmis sąlygomis, net keletą mėnesių išvis netręšiame ir laistome kuo rečiau, kad visiškai neišdžiūtų substratas.

Yra dvi kategorijos žmonių. Vieni žmonės mėgsta įdėti po truputį trąšų kiekvienąsyk, kai tik laisto gėlę, o kiti orchidėjas tręšia tik vieną ar du kartus per mėnesį. Taigi pirmiesiems aš siūlyčiau kas mėnesį padaryti pertraukėlę ir leisti orchidėjoms truputį pabūti be trąšų – tik su vandeniu. Mat, kai nuolat tręši – gali perdozuoti. Šaknys pasidaro per jautrios tai susikaupusiai trąšų koncentracijai ir gali kilti rimtų problemų, kurios išsilies ant lapų ar augalo šaknų.

Kadangi žiema ir pavasaris – žiedynų metas, tai tręšti reikėtų maždaug kartą per mėnesį. Kuo šilčiau jūsų gėlė žiemos, tuo dažniau ją reikės tręšti ir laistyti.

– Kaip tinkamai laistyti orchidėjas?

– Paprastai orchidėją nusiperkame iš prekybos centro, o ten, atkreipkite dėmesį, jų substratai yra su labai dideliais žievių gabalais, kurie sunkiai sugeria drėgmę. Todėl, vos nusipirkus tokią orchidėją, ją reikia iš pradžių gerai įsotinti vandeniu – kitaip sakant, leisti jai iki soties atsigerti. Antraip bus bėdų. Jei tik perliesi vandeniu – jis neįsigers ir orchidėja greitai išdžius. Todėl siūlyčiau patį pirmą kartą savo gėlę įdėti į dubenį su kambario temperatūros virintu vandeniu ir leisti jai gerai įmirkti. Kitas variantas – perlieti vandeniu ją ne vieną kartą, kad drėgmė gerai įsigertų į substrato durpes ir žievę.

Kaip žinoti, kad orchidėjai jau atėjo metas atsigerti vandens? Labai paprastai. Įkišę pirštus kokius 2–3 cm į tą žievių substratą, esantį vazonėlyje, turite jausti drėgmę. Jei sausa – orchidėją reikia palieti. Arba reikia pakilnoti vazonėlį – substratui išdžiūvus, jis pasidaro labai lengvas. Kartais pati matau, kad prekybos centruose tos vargšės gražuolės gėlės būna tokios perdžiūvusios, o dar ir nelabai sveikos…

– Tai į ką, ruošiantis pirkti orchidėją, vertėtų atkreipti dėmesį?

– Pirmiausia pasižiūrėkite, kad gėlės lapai būtų lygūs – nesusiraukšlėję. Paieškokite akimis, ar ant jų nesimato kokių nors kenkėjų – amarų, skydamarių. Ir būtinai apžiūrėkite jų šaknis: vazonėliai juk permatomi. Šaknys turėtų būti sveikos, gražios, storos, pilkai žalsvos spalvos – nenurudusios, nepajuodusios, nenupuvusios. Nebijokite, kad jos lipa per augalo viršų. Natūralioje gamtoje orchidėjos auga ant medžių, savo šaknimis prie jo prisikabinusios siurbia nubėgančias, joms reikalingas maisto medžiagas.

Dar viena dažnai daroma klaida – vos nusipirkę orchidėją skubame ją išsyk persodinti į didelį vazoną. O šitoms gėlėms patinka glaustesnis gyvenimas. Kitąsyk, jei tarp orchidėjos šaknų ir vazono sienelių dar yra truputėlis vietos substratui, aš netgi siūlau įsigytą orchidėją persodinti į tą patį vazoną, tik jau seną substratą pakeisti nauju. Ir, aišku, prieš tai pašalinti visas nudžiūvusias ar nupuvusias orchidėjos šakneles. Senasis substratas per keletą metų išsikvepia – reikia įsigyti naujo, skirto specialiai orchidėjoms.

Žavisi: VDU botanikos sodo oranžerijos kuratorė R.Čanovienė yra aplankiusi nemažai oranžerijų Europos botanikos soduose.

Jei orchidėją įsigijote iš prekybos centro, rekomenduočiau išsyk pakeisti seną substratą nauju. Tik reikėtų palaukti, kol gėlė peržydės. Tiesą sakant, geriausias laikas persodinti yra pavasaris ar vasaros pradžia. Žiemą persodinti nereikėtų.

– Kambariniai augalai ne tik puošia namų aplinką, bet ir valo orą, prisotina jį deguonies, mažina nervinę įtampą, o kai kuriems netgi atstoja naminį gyvūnėlį... Ką gero galėtumėte pasakyti būtent apie orchidėjas?

– Yra atlikta mokslinių tyrimų, įrodančių, kad orchidėjos taip pat valo mūsų kambarių orą. Nors nepapuola į tų geriausiai aplinkos orą valančių nuo lakiųjų organinių teršalų augalų dešimtuką, bet tikrai stengiasi (juokiasi). Be to, orchidėjos yra vienas ilgiausiai žydinčių kambarinių augalų. VDU Botanikos sodas savo oranžerijoje turbūt turi tik vieną ilgiau už ją žydintį augalą. Dar vienas puikus orchidėjų bruožas, kad netgi tos pačios rūšies gėlės dažnai žydi ne vienu metu... Todėl, jei orchidėjų ant jūsų palangės bus ir daugiau, kaimynams tikrai atrodys, kad ant jūsų palangės šios gėlės žydi visus metus.

Puošmena: cimbidžiai yra vienos seniausiai auginamų orchidėjų. Žydi maždaug tris keturis mėnesius po Kalėdų rausvais žiedais.

– O jei man labai patiktų auginti falenopsį, kokią kitą, šiek tiek besiskiriančią savo išvaizda, bet taip pat nereikalaujančią ypatingos priežiūros gėlę galėčiau įsigyti kitąsyk?

– Tuomet gal siūlyčiau vieną iš populiaresnių – dendrobį (Dendrobium sp.). Dažniausiai prekybos centruose parduodamas kilnusis dendrobis (Dendrobium nobile) taip pat yra orchidėjų šeimos narys. Jis tapo populiariu dekoratyviniu naminiu augalu, nes žiemą ir pavasarį, tuo metu, kai dar mažai kas žydi, kilnusis dendrobis jau džiugina akį savo ryškiaspalviais žiedais. Jį atskirsite iš šakelės, turinčios iš šono daug gražių žiedų. Vienintelis esminis skirtumas, kuo kilnusis dendrobis skiriasi nuo mūsų jau apkalbėto falenopsio, yra tas, kad jis mėgsta žiemoti šaltesnėmis sąlygomis. Vasarą jam patinka 20–25 laipsniai šilumos, rudens pabaigoje ir žiemą naktį jam reikėtų apie 14 laipsnių, kol sukraus žiedpumpurius. Tada jau galima palaikyti apie 18 laipsnių temperatūrą. Tie, kurie gyvena nuosavuose namuose, visuomet turi kambariukų, kurie nėra taip stipriai šildomi. Žodžiu, šituos augalus reikėtų išnešti kur nors vėsiau.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių