Žmo­nes vis la­biau ka­muo­ja XIX a. rykš­tė aler­gi­ja. Nuo­lat dau­gė­ja įvai­rio­mis jos for­mo­mis ser­gan­čių žmo­nių. Net pa­pras­ti bui­ties dar­bai jiems ga­li su­kel­ti ne­nu­mal­do­mą čiau­du­lį, ko­su­lį, su­dir­gin­ti odą ar akis. To­kiems bu­to ar na­mo re­mon­tas tam­pa di­džiau­sia kan­ky­ne.

Bū­ti­na at­si­žvelg­ti į ypa­ty­bes

„Gy­ve­na­mo­sio­se pa­tal­po­se rei­kia nau­do­ti da­žus, ku­rie ne­tu­ri kenks­min­gų me­džia­gų, yra eko­lo­giš­ki, ne­tok­siš­ki. Svar­bu, kad žmo­nės ati­džiai per­skai­ty­tų da­žų ap­ra­šy­mą ir pa­si­rink­tų da­žus, tin­ka­mus konk­re­čiai pa­tal­pai: mie­ga­ma­jam, ko­ri­do­riui, vir­tu­vei ar vo­niai. Rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį ir į da­žų pa­skir­tį - ar tie da­žai skir­ti drėg­noms pa­tal­poms, ar at­spa­rūs daž­nam plo­vi­mui", - kal­bė­jo da­žų ga­min­to­jos „Top­co­lor" at­sto­vas Vy­tas Ka­va­liaus­kas.

Da­žy­ti vo­niai ir vir­tu­vei rei­kia rink­tis spe­cia­lius drėg­noms pa­tal­poms skir­tus da­žus. To­kio­se pa­tal­po­se ga­li kaup­tis drėg­mė ir sie­nos im­ti pe­ly­ti. O pe­lė­siai aler­gi­nė­mis li­go­mis lin­ku­siems sirg­ti žmo­nėms itin pa­vo­jin­gi.

Pa­sak „Top­co­lor" at­sto­vo, prieš da­žant sie­nas rei­kia jas tin­ka­mai pa­ruoš­ti - iš­nai­kin­ti pe­lė­sius. Drėg­mės su­ga­din­tas me­džia­gas bū­ti­na pa­ša­lin­ti, o su­pe­li­ju­sias vie­tas nu­plau­ti hi­poch­lo­ri­to tir­pa­lu. Vė­liau sie­nas rei­kia pa­deng­ti glais­tu, tin­ka­mu drėg­noms pa­tal­poms, ir tik ta­da da­žy­ti at­spa­riais, van­dens neį­ge­rian­čiais da­žais.

„Dau­ge­ly­je bu­tų įsta­ty­ti plas­ti­ki­niai lan­gai, ku­rie dėl her­me­ti­nių sa­vy­bių ne­lei­džia lais­vai cir­ku­liuo­ti orui. Pa­tal­po­je kau­pia­si drėg­mė, to­dėl sie­nos ga­li pra­dė­ti pe­ly­ti. Mie­ga­muo­sius re­ko­men­duo­ja­ma da­žy­ti ma­ti­niais va­din­mai­siais kvė­puo­jan­čiais da­žais", - pa­brė­žė „Top­co­lor" at­sto­vas V.Ka­va­liaus­kas.

Na­mų dul­kės, ku­rios taip pat su­ke­lia aler­gi­ją, daž­niau­siai kau­pia­si ant pa­lan­gių, tu­rėk­lų, sie­nų. Šiems pa­vir­šiams da­žy­ti tin­ka bliz­gūs ar pu­siau bliz­gūs da­žai. To­kiais da­žais nu­da­žy­tus pa­vir­šius leng­va nu­plau­ti. Ko­ri­do­rių ir kam­ba­rių sie­noms da­žy­ti tin­ka emul­si­niai da­žai, ku­rie vi­sai ne­blun­ka net ir daug kar­tų plau­na­mi.

Prie­mo­nės be aler­ge­nų

Aler­giš­kiems žmo­nėms la­bai pa­vo­jin­ga pa­tiems da­ry­ti re­mon­tą. Nuo dul­kių ir da­žų kva­pų daž­nai suer­zi­na­mi kvė­pa­vi­mo ta­kai, žmo­nės pra­de­da čiau­dė­ti, ko­sė­ti, akys ima aša­ro­ti. Už­tiš­kus nors ma­žiau­siam da­žų la­še­liui oda pa­raus­ta, ima nie­žė­ti.

„Aler­gi­jo­mis ser­gan­tiems žmo­nėms sun­ku na­muo­se da­ry­ti re­mon­tą - da­žy­ti sie­nas, lu­bas. To­dėl at­si­žvel­gus į aler­giš­kų žmo­nių po­rei­kius bu­vo su­kur­ti aukš­čiau­sios kla­sės, eko­lo­giš­ki da­žai vi­daus dar­bams, ku­rių su­dė­ty­je nė­ra aler­ge­nų", - kal­bė­jo „Top­co­lor" at­sto­vas V.Ka­va­liaus­kas.

Re­mon­tuo­jant na­mus aler­gi­nes reak­ci­jas daž­niau­siai su­ke­lia ne da­žai, o ce­men­to, da­žų ar pa­pras­tos dul­kės.

Rei­kia im­tis at­sar­gu­mo prie­mo­nių

„Eko­lo­giš­kuo­se da­žuo­se la­bai ma­žai la­kių­jų me­džia­gų, ga­lin­čių suer­zin­ti kvė­pa­vi­mo ta­kus. Ta­čiau vi­si į aler­gi­ją lin­kę žmo­nės tu­rė­tų dirb­ti tik vė­di­na­mo­se pa­tal­po­se su spe­cia­liais dra­bu­žiais, pirš­ti­nė­mis ir res­pi­ra­to­riais", - pa­ta­rė Bal­ti­jos ir Ame­ri­kos kli­ni­kos gy­dy­to­ja der­ma­to­lo­gė, moks­lų dak­ta­rė Rū­ta Gan­ce­vi­čie­nė.

Aler­giš­ki žmo­nės daž­niau­siai ži­no, ko­kios me­džia­gos jiems ga­li kenk­ti.
„Rink­da­mie­si da­žus jie tu­rė­tų itin kruopš­čiai iš­si­nag­ri­nė­ti su­dė­tį ir pa­si­rink­ti tuos, ku­riuo­se nė­ra aler­gi­ją su­ke­lian­čių da­le­lių", - pa­brė­žė įmo­nės „Top­co­lor" at­sto­vas V.Ka­va­liaus­kas.

Dau­ge­lis žmo­nių pai­nio­ja aler­gi­nį der­ma­ti­tą su kon­tak­ti­niu der­ma­ti­tu. Jei žmo­gus jaut­rus ku­riai nors me­džia­gai, už­tiš­kus da­žų oda su­dirgs­ta, pa­raus­ta, at­si­ran­da spuo­gų ar žaiz­dų.

„Oda su­dir­gi­na­ma tik tam kar­tui, ir dau­giau už­de­gi­mas ga­li ne­pa­si­kar­to­ti. Odos jaut­ru­mas pri­klau­so nuo daug ko, pa­vyz­džiui, nuo bend­ros or­ga­niz­mo būk­lės ar už­tiš­ku­sios me­džia­gos kie­kio. Gal oda bu­vo iš­sau­sė­ju­si? O gal bu­vo žaiz­do­ta? Jei kon­tak­ti­nis der­ma­ti­tas kar­to­ja­si, rei­kia la­bai su­si­rū­pin­ti, nes ga­li pa­si­reikš­ti aler­gi­ja", - įspė­ja gy­dy­to­ja der­ma­to­lo­gė R.Gan­ce­vi­čie­nė.

No­rint iš­veng­ti kon­tak­ti­nio der­ma­ti­to rei­kia sau­go­tis: ap­si­reng­ti taip, kad ne­bū­tų at­vi­rų kū­no vie­tų, dirb­ti su pirš­ti­nė­mis ir dra­bu­žiais il­go­mis ran­ko­vė­mis. Rei­kia ne­pa­mirš­ti ir ke­pu­rai­tės su sna­pe­liu, kad da­žai neuž­tikš­tų ant vei­do ar akių.