Žaidimai Dievo laukuose

Žaidimai Dievo laukuose

„Žaidimai Dievo laukuose“ – taip vadinasi muzikinis vaidinimas, kurio premjera uostamiestyje įvyks gegužės 4-ąją. Dramos teatro scenoje skambės kauniečio poeto Gintaro Gutausko poezija, su kuria „gyvai žais“ klaipėdiečiai artistai bei džiazo atlikėjai. Tas „žaidimas“ truks vos valandą, bet žada daug...

Dainuoja eilėraščius

Spektaklio prodiuseris – neseniai uostamiestyje susikūrusi kūrybinė asociacija „Ars podium“. Asociacijos įkūrėjas ir naujojo jos projekto iniciatorius Virgis Pupšys klaipėdiečiams iki šiol labiau žinomas kaip Klaipėdos muzikinio teatro artistas, pagrindinių vaidmenų operose, operetėse ir miuzikluose atlikėjas. Kai kam pažįstamas ir kaip verslininkas, „Žūklės klasikos“ parduotuvės bendrasavininkis.

Pernai rudenį V.Pupšys viešai pareiškė apie dar vieną savo amplua – su grupe Klaipėdos džiazo muzikantų įrašė kompaktinę plokštelę „Alsuoti“. Tai solinis artisto albumas, kuriame skamba šansonetės pagal lietuvių poezijos klasikų tekstus. Muziką visoms dainoms parašė pats V.Pupšys.

Tuomet artistas ir užsidegė mintimi, kad jo kraštiečio Gintaro Gutausko poeziją galima ne tik dainuoti, bet ir vaidinti, netgi šokti. Ir taip visiems priminti, kokį puikų poetą Lietuva turėjo...

G.Gutauskas mirė prieš trejus metus, nugyvenęs vos trisdešimt vienerius. Spėjo prirašyti eilėraščių ir išleisti dvi poezijos knygas – „Pasivaikščiojimas be šuns“ (1991) ir „Žaidimai Dievo laukuose“ (1996). G.Gutausko eilėraščių rinktinė „Metas keliauti, mylimoji“ išėjo jau po poeto mirties 2002 metais.

„Jis mirė ne nuo mirties, o nuo gyvenimo. Labai anksti, kaip ne vienas talentingas žmogus“, – sakė V.Pupšys.

Artistas ne taip seniai „atrado“ G.Gutauską ir susižavėjo jo poezija. 2004-aisiais Baroti galerijos surengtame menininkų kalėdiniame vakare V.Pupšys su grupe uostamiesčio džiazo muzikantų pristatė koncertinę „Žaidimų Dievo laukuose“ versiją. Šiemet ją ištobulino iki teatralizuoto projekto.

Apie bekraštį žmogų

„Mūsų muzikinis vaidinimas – apie poetą, paskutinius jo gyvenimo metus. Apie G.Gutauską – bekraštį žmogų“, - sakė V.Pupšys, kuris spektaklyje vaidina poetą ir dainuoja jo eiles.

Klaipėdos dramos teatro aktorei Vidai Kojelytei patikėtas gana proziškos poeto moters vaidmuo. „Ji vaidinime kalba citatomis iš Ekliziasto, Senojo Testamento. Kalba apriori – globaliai, visiems, ne tik jam“, – pabrėžė spektaklio idėjos autorius. Kitą moterį – mistinę poeto mylimąją scenoje įkūnys Klaipėdos muzikinio teatro baleto šokėja Inga Briazkalovaitė. „Ji irgi neįprastai šoka, – intrigavo V.Pupšys. – Ji šoka „prieš plauką“, daugiau vaikšto, ji „nešoka natų“.

Keista, paslaptinga moteris... Tai mirtis. Tai ją G.Gutauskas vadino savo mylimąja. Tai ji galiausiai pasiglemžia poetą sau“...

Anot V.Pupšio, jų spektaklyje neegzistuoja laikas: „Tai sąlygiškas dalykas. Per vieną valandą prabėga metai, keli, o gal visi trisdešimt vieneri Gintaro Gutausko gyvenimo metai“. Bet tai ne biografinis kūrinys. Nors esama faktų iš poeto gyvenimo ir dainomis prabyla jo poezija. Spektaklyje „gyvai“ muzikuoja Gintas Litinskas (bosinė gitara, aranžuotės), Eugenijus Jonavičius (solinė gitara), Edmundas Federavičius ir Valdas Galdikas (mušamieji), Leonardas Bėkša (klavišiniai), taip pat jame dalyvauja vokalinis ansamblis „Cappella A“.

Plonytėmis siužeto linijomis vaidinimą supina Sigito Poškaus jam sukurtas sąlygiškas libretas, Nido Arkušausko scenografija bei kostiumai, Vladimiro Konstantinovo chorinės aranžuotės ir viską – poeziją, muziką, šokį, teatrą – sujungia Ramūno Kaubrio režisūra.

Pavargusiems nuo „popso“

Kaip teigia šio muzikinio vaidinimo kūrėjai, jame viskas – „labai minimalu, bet labai šilta, be jokių bjaurasčių“. Savo „Žaidimus Dievo laukuose“ jie jau spėjo parodyti Tauragėje ir Telšiuose. Anot V.Pupšio, spektaklis vis tiek dar empirinėje stadijoje, gal jis niekada ir nebus baigtas. „Kiekvieną kartą vaidindami atrandame naujų spalvų, kiekvieną kartą jis šiek tiek kitoks“, - sakė artistas.

Subtiliai žaisdami tikrais žodžiais ir tikra muzika, spektaklio dalyviai į šį “žaidimą” stengiasi įtraukti ir publiką. Pasak rašytojo S.Poškaus, tai – vaidinimas ne apie žaidimus aikštėse ar gatvėse, o kiekviename iš mūsų. „Tarsi žmogus kalbėtųsi pats su savimi“, - sakė V.Pupšys apie spektaklio intonaciją. Anot jo, tai galėtų patikti žmonėms, kurie pavargo nuo „popso maršų“, nuolat klausiančių: „Kur jū-sų ran-kos?!.“

„Man labiau rūpi, kur jūsų širdys, kur sielos keliai, – sakė V.Pupšys. – Šis spektaklis suteikia galimybę pamąstyti apie gyvenimą ir mirtį.“