Vertėjų misija – priartinti latvių literatūrą

Skirtingos sąlygos

Latvių literatūra turi fundamentalią tradiciją – kai Lietuvoje buvo draudžiama spauda lietuviškais rašmenimis, Latvijoje išleistas pirmasis romanas –  brolių Kaudzyčių „Matininkų laikai“ (1879). Jame pasakojama apie žemės permatavimą, kai latvių valstiečiai išpirkdavo iš dvarininkų žemes, satyriškai perteikiami XIX a. antros pusės socialiniai ir moraliniai procesai Latvijos kaime.

Anot žinomos vertėjos iš latvių kalbos Lauros Laurušaitės, šis skirtingas atskaitos taškas rodo, kad latviai turėjo geresnes sąlygas nuosekliai plėtoti savo literatūrą, ji tapo konkurencinga kitų literatūrų lauke ir yra verta lietuvių skaitytojų dėmesio.

Latvių literatūros vertimus į lietuvių kalbą lietuvių spaudoje pradėta skelbti XIX a. pabaigoje. Praėjusio amžiaus pradžioje lietuvių mėgėjų teatruose statyta latvių autorių dramų, paskelbta rašytojų kūrinių vertimų į lietuvių kalbą. Sovietmečiu dėmesys vienintelės kitos baltų kalba kuriamos literatūros vertimams nebuvo didelis. Daugiau vertimų į lietuvių kalbą ėmė rodytis tik pastaraisiais metais. Šiemet skiriamas išskirtinis dėmesys latvių literatūrai galėtų katalizuoti domėjimąsi kaimynų knygomis.

„Latvių literatūrologai apskaičiavo, kad per 140 metų Latvijoje buvo parašyta apie 2 000 romanų. Pastebėjau, kad kaimynai labai išplėtojo biografijų žanrą, jie dažnai pasitelkia didžiąsias temas, perinterpretuoja istorinę patirtį, ieško situaciją atitinkančių dabarties modelių, – yra sakiusi L. Laurušaitė. – Kita vertus, turi ir fikcinių pasakojimų tradiciją, pavyzdžiui, esama visai neblogų ir jau į literatūros istoriją įėjusių autorių, kurių specializacija – fantastiniai ar siaubo romanai.“

Atrasti kaimynai

Po latvių rašytojos Noros Ikstenos romano „Motinos pienas“ tarptautinės sėkmės (išverstas į keliasdešimt kalbų, į lietuvių kalbą vertė Laura Laurušaitė) pasaulyje ir Lietuvoje susidomėjimas latvių literatūra smarkiai išaugo, leidykla „Homo liber“ įsteigė seriją „Femina Baltica“, kurioje leidžiami latvių ir estų moterų romanai, nuo 2022 m. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje atskira serija bus leidžiami Baltijos Asamblėjos literatūros premiją laimėjusių kūrinių vertimai.

Kai Lietuvoje buvo draudžiama spauda lietuviškais rašmenimis, Latvijoje išleistas pirmasis romanas – brolių Kaudzyčių „Matininkų laikai“ (1879).

Pastaruoju metu Lietuvoje padaugėjo vertėjų iš latvių kalbos, kasmet pasirodo naujų prozos ir poezijos vertimų: Andrio Kalnuozuolo (Laimantas Jonušys), Arno Jundzės (Jurgis Banevičius), Margerio Majevskio ir Pėtero Brūverio (Vladas Braziūnas), Maros Zalytės (Erika Drungytė), Ingos Gailės (Edmundas Untulis), Imanto Zieduonio (Antanas Valionis), Karlio Vėrdinio (Audrius Musteikis), Mario Bėrzinio (L. Laurušaitė) ir kt.

Pastaraisiais metais aktyviai mezgasi kontaktai tarp Lietuvos ir Latvijos rašytojų, latviai dažnai svečiuojasi „Poezijos pavasario“ ir „Poetinio Druskininkų rudens“ renginiuose, lietuvių autoriai kviečiami į latvių literatūros festivalius. Literatūros vertėjus vienijanti sąjunga atkreipia dėmesį į tai, kad yra pasirodžiusios dvi latvių poezijos antologijos – „Pavasaris bus kaip visuomet: šiuolaikinės latvių poezijos antologija“ (2012, vert. E. Drungytė) ir „Rutulinis žaibas į sielą: XX–XXI a. latvių poezija“ (2019, vert. A. Valionis), o kaip atsakomąjį gestą šiuo metu latvių poetas Janis Elsbergas verčia ir rengia lietuvių poezijos antologiją.

Arčiau auditorijos

Latvių literatūros metų tikslas – supažindinti lietuvių skaitytojus ir su latvių prozos ir poezijos kūrėjais, todėl numatoma pristatyti naujus vertimus Vilniaus ir Klaipėdos knygų mugėse ir literatūros festivaliuose.

Svarbu atkreipti dėmesį į panašų lietuvių ir latvių kultūrų ir literatūrų kontekstą, kuris atveria lyginamąją perspektyvą, tad prie LLVS renginių prisidės Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ir Lietuvos lyginamosios literatūros asociacija.

Siekiant aktualizuoti Lietuvos ir Latvijos pasienį kaip lietuvius ir latvius siejančią kūrybos ir gyvų susitikimų vietą, pasienio miestelyje Kurmenėje bus surengta tarptautinė mokslo konferencija „Vertimas kaip kalbų ir tapatybių susitikimų erdvė“.

Latvių literatūros metų programa taip pat bus orientuota į aktualų vertėjų ugdymo klausimą: bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Latvistikos kabinetu planuojama surengti grožinio teksto vertimo dirbtuves pradedantiesiems vertėjams, Nidoje vyks profesionalių vertėjų iš latvių kalbos ir į latvių kalbą dirbtuvės, pasirodys klasikinių ir šiuolaikinių latvių literatūros kūrinių vertimų.

Latvių literatūrai LLVS skirs specialų  žurnalo „Hieronymus“ numerį.

Latvių literatūros metai bus minimi ir visuomenei prieinamomis patraukliomis formomis – bus surengtas literatūrologinis baltistinis protmūšis, per tradicinius Spaudos dienai skirtus klasikos skaitymus Lietuvių literatūros ir tautosakos institute kiekvienas norintis galės garsiai perskaityti sau artimiausią latvių literatūros tekstą.