Kaip trečiadienį pranešė aukščiausia šalies audito institucija, 42,7 proc. vyresnio amžiaus asmenų per pastaruosius metus dalyvavo savo gyvenamojoje vietovėje organizuotose kultūrinėse veiklose. Tačiau jų dalyvavimą dažniausiai riboja motyvacijos stoka, sveikatos problemos, amžiaus suvokimas ir siūlomų veiklų neatitiktis interesams.
Audito rezultatai taip pat rodo, kad vyresnio amžiaus žmonių kultūriniai poreikiai Lietuvoje beveik nevertinami.
Pasak audito, dvi iš 60 savivaldybių buvo numačiusios specialias priemones, skirtas vyresnio amžiaus asmenų kultūriniam aktyvumui skatinti, o likusios vykdė veiklas bendrai visiems gyventojams, nevertindamos vyresnių asmenų poreikių. Taip pat tik viena kultūros įstaiga atliko vyresnio amžiaus asmenų poreikių vertinimą.
Auditas atskleidė ir kultūrinio įsitraukimo netolygumą šalies regionuose. Didžiausias aktyvumas – Alytaus ir Tauragės apskrityse, mažiausias – Kauno ir Klaipėdos regionuose. Pastaruosiuose daugiau nei pusė apklaustųjų nurodė, kad siūlomos veiklos jiems nėra aktualios ar jie nenori jose dalyvauti.
Audito duomenimis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2022 metais įgyvendino dvi priemones, susijusias su vyresnio amžiaus asmenų savanoryste, o 2023–2025 metais nevykdė jokių tikslinių priemonių vyresnių žmonių savanorystei skatinti.
Pasak kontrolierių, savanorystės sritis atskleidžia atotrūkį tarp asmeninių senjorų motyvų ir valstybės veiksmų.
Savanoriauja 10,4 proc. vyresnio amžiaus asmenų, tai daryti dažniausiai juos motyvuoja noras padėti kitiems (59,6 proc.) ir išlikti aktyviems (40,4 proc.). Audito duomenimis, 72,9 proc. nesavanoriavo ir neketina to daryti ateityje.
Pagrindinės kliūtys – asmeninės motyvacijos, laiko stoka ir sveikatos problemos, taip pat informacijos, paskatinimo trūkumas, nepagrįstas jausmas, kad asmuo tokiai veiklai yra „per senas“.
Kaip pažymėjo Valstybės kontrolė, kol valstybės institucijos nenumato kryptingų priemonių, pagrindinį vaidmenį skatinant senjorų savanorystę atlieka nevyriausybinės organizacijos ir kultūros įstaigos.
Maltos ordino pagalbos tarnyboje vyresnio amžiaus savanorių skaičius 2022–2024 metais išaugo daugiau nei pustrečio karto, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus veiklose dalyvauja per 100 senjorų, „Caritas“ juos aktyviai įtraukia į pagalbos programas.
Kultūros sektoriuje 2022–2024 metais bendras savanorių skaičius įstaigose augo beveik pusantro karto. Daugiausia vyresnio amžiaus savanorių pritraukė kultūros centrai (39 proc.) ir teatrai (25 proc.), mažiau – bibliotekos ir muziejai.
Vis dėlto, anot audito, 67 kultūros įstaigose savanorių visai nebuvo, dažniausiai – dėl įsitikinimo, kad „nėra poreikio“ arba trūksta norinčiųjų.
Tiek nevyriausybininkai, tiek kultūros įstaigos įvardija tas pačias problemas: nestabilų finansavimą, žmogiškųjų išteklių trūkumą savanorystės koordinavimui ir neefektyvią komunikaciją. Pasak auditorių, be sistemingos valstybės politikos ši sritis lieka neišnaudota.
„Savanorystė vis dar klaidingai laikoma tik jaunimo veikla, o senjorų įtrauktis į kultūrą palikta savieigai. Jei nekeisime šio požiūrio dabar, už šiandienos pasyvumą ateityje sumokėsime gerokai didesnę kainą. Todėl aktyvaus senėjimo skatinimui reikalinga nuoseklesnė ir stipresnė valstybės politika“, – pranešime cituojama Valstybės kontrolės vadovė Irena Segalovičienė.
Auditoriai be kita ko nustatė, kad valstybės strateginiuose dokumentuose trūksta prioriteto skatinti vyresnio amžiaus asmenų įtrauktį, o Kultūros ministerijos planai orientuoti tik į bendrą veiklų prieinamumą.
Pasak Valstybės kontrolės, tarp Kultūros ir Sveikatos apsaugos ministerijų trūksta bendradarbiavimo, todėl nepasiekiama tikslinė vienišų, pasyvių senjorų grupė, prarandama galimybė pagerinti jų gyvenimo kokybę, stiprinti socialinę įtrauktį, psichikos ir emocinę gerovę.
Valstybės kontrolė rekomendavo ministerijoms imtis sprendimų, kurie padėtų vyresnio amžiaus žmonėms aktyviau dalyvauti kultūriniame visuomenės gyvenime ir savanorystėje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai rekomenduojama Nacionalinėje savanoriškos tarnybos programoje išskirti vyresnio amžiaus žmones ir numatyti jų įtraukties priemones.
Kultūros ministerijai rekomenduojama sistemingai vertinti realius senjorų kultūrinius poreikius ir vertinimo rezultatus naudoti planuojant veiklas. Taip pat siūloma matuoti vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimą į kultūrines veiklas ir skatinti kultūros įstaigas aktyviau plėtoti šiai auditorijai skirtas programas.
Be to, Kultūros ministerijai rekomenduota pertvarkyti „Socialinio recepto“ iniciatyvą ir išplėsti jos įgyvendinimą nacionaliniu mastu. Pasak Valstybės kontrolės, tai sudarytų daugiau galimybių senjorams dalyvauti kultūrinėse ir kitose bendruomeninėse veiklose.
Kultūros ministerija nurodė, kad dėl riboto finansavimo naujų priemonių nenumatys, ir atsisakė įgyvendinti auditorių teiktą rekomendaciją. Anot auditorių, tai riboja galimybes išnaudoti kultūros potencialą senstančios visuomenės gerovei užtikrinti.
Naujausi komentarai