- Šarūnė Kutinskaitė-Būdavienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Pagarba: kaip sakė V.Skučaitė, knygą ji rinko po mažą kruopelytę 30...
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
Nuoseklus 30-ies metų Virginijos Skučaitės darbas sugulė į knygos, pasakojančios dėdės, prieškario Lietuvos ministro Kazimiero Skučo gyvenimo ir mirties istoriją, puslapius.
Sužinojo tiesą
"Ar tokią karštą vasaros dieną kaip ši rengti knygos pristatymą? Žmonių visai nedaug susirinko", – žvelgdama į Lietuvos karininkų ramovės didžiąją salę žurnalistė, tarpukario Lietuvos vidaus reikalų ministro, brigados generolo Kazimiero Skučo dukterėčia Virginija Skučaitė nė neįtarė, kad jau už poros minučių visos sėdimos vietos bus užimtos, o kiekvienas jos žodis palies net toliausiai sėdinčių klausytojų ausis ir širdis.
Kone pustrečio šimto puslapių knygoje "Traukinio į mirtį pėdsakais. Kazimieras Skučas istorijos akivaruose" V.Skučaitė nuosekliai pasakoja, kada, kodėl ir kaip buvo suimti K.Skučas ir saugumo departamento direktorius Augustinas Povilaitis. Aprašo, kaip jie buvo gabenami į Maskvą, ten tardomi, kalinami ir galiausiai, patenkinus 1940 m. SSRS ultimatumo Lietuvai reikalavimą suimti šį valstybės pareigūną, kartu suimant tuometės žvalgybos vadovą A.Povilaitį, nužudyti. Tiksliau, sušaudyti. Šį faktą, anot V. Skučaitės, ji sužinojo tik 1989-aisiais.
"Vieną rugsėjo dieną parėjau į namus iš darbo. Matau, tėtis palinkęs prie stalo, ant jo dega žvakė, perrišta juodu kaspinėliu. Šalia guli šviesus popierėlis. Kas jį tąsyk prislėgė, supratau perskaičiusi tekstą. Tai buvo tėvo brolio, paskutinio tarpukario Lietuvos vidaus reikalų ministro, brigados generolo K.Skučo mirties liudijimas, kuriame rašoma, kad 1941 m. liepos 30 d. jis buvo sušaudytas. Tada tėtis paprašė padaryti viską, ką galiu, kad į Lietuvos istoriją būtų grąžintas 50 metų trintas jo vardas ir įamžintas atminimas", – tėčiui duotą pažadą V.Skučaitė tesėjo.
Simboliška: knyga "Traukinio į mirtį pėdsakais. Kazimieras Skučas istorijos akivaruose" publikai pristatyta Karininkų ramovėje. / Justinos Lasauskaitės nuotr.
Rinko po kruopelę
Bemaž 30 metų žurnalistė, tuo metu dirbusi "Kauno dienoje", rinko istorinius faktus, žmonių pasakojimus ir nuotraukas, kurios virto prisiminimo ženklais, dokumentiniais filmais ir knyga "Traukinio į mirtį pėdsakais. Kazimieras Skučas istorijos akivaruose". Leidinys, kurį išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, gausiai iliustruotas istorinėmis nuotraukomis, čia išdėstyti K.Skučą pažinojusių žmonių ir artimųjų prisiminimai, glausta jo biografija, keliami iki šiol skaudūs klausimai, pavyzdžiui, kodėl iki šiol nežinoma bent apytikrė Lietuvos karininko, rezistento, Lietuvos partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto palaikų užkasimo Maskvoje vieta. Arba kodėl iki šiol nė viena atsikūrusios Lietuvos vyriausybė, kaip tarpukario Lietuvos teisių ir pareigų tęsėja, nepaskelbė dekreto, kuriame būtų įvardyti neteisėti Vyriausybės veiksmai 1940-ųjų birželį prieš K.Skučą ir A.Povilaitį.
Tėtis paprašė padaryti viską, ką galiu, kad į Lietuvos istoriją būtų grąžintas 50 metų trintas jo brolio vardas ir įamžintas atminimas.
"Taip, šioje knygoje labai daug vietos skirta Maskvai, į kurią vykau su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istoriku, specialiųjų tyrimų skyriaus vedėju Rytu Narvydu", – apie šią kelionę, anot knygos autorės, yra susuktas ir filmas "Traukinys į mirtį", kurio ištraukas pristatymo metu galėjo išvysti susirinkusieji. Tiesa, prieš tai režisierius Virgilijus Kubilius perskaitė eilutes iš V.Skučaitės knygos ir taip prikėlė kelių to meto liudininkų prisiminimus.
"Mane nuvedė į mažytį kambarį, išrengė nuogai, rūbus išnešė ir, užlaipinę ant taburetės, liepė daryti pritūpimus. Pasilenkę žiūrėjo į ten, kur niekados niekas nežiūri. Aš ne pirmą sykį buvau areštuotas, tardomas lenkų, bet čia man buvo naujiena. Palaikytas nuogas, gavau rūbus ir buvau nuvestas į kupė", – V.Kubiliaus lūpose suskambo vieno suimtojo, keliavusio tame pačiame kupė su K.Skuču, žodžiai.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Nematyti vaizdai
Netrukus vyko dokumentinės kino juostos peržiūra – klajonės po Maskvą, pokalbiai ir akimirka, žurnalistę, K.Skučo dukterėčią, parklupdžiusią ant kelių, – 2017 m. pamaskvėje, specialiajame NKVD objekte "Komunarka", ji aptiko apytikrę ne tik K.Skučo, vidaus reikalų ministro Juliaus Čapliko ir teisingumo ministro Antano Tamošaičio palaikų užkasimo vietą.
"O dabar dar daugiau nematytų vaizdų", – nors knyga, pasak autorės, gausiai iliustruota nuotraukomis, ne visos jos tilpo į puslapius.
V.Kubiliui lėtai spaudžiant pelės klavišus, ekrane pasirodė ne tik K.Skučo atvaizdas ir kalinio kortelė. Susirinkusieji išvydo vietą, kur jis buvo kalintas, salę, kurioje buvo paskelbtas mirties nuosprendis, ir myriop K.Skučą pasiuntusį aistringą drugelių kolekcininką Vasilijų Ulrichą.
"Pasakojama, kad visos jo kabineto sienos buvo nukabinėtos itin retais drugeliais…" – V.Skučaitei kalbant, ekrane pasirodė kitas – putlių žandų Vasilijaus Blochino – veidas. Žmones jis žudė savo malonumui, o prieš kiekvieną egzekuciją apsirengdavo specialiais drabužiais: odine kepuraite, prijuoste, ilgomis pirštinėmis ir auliniais batais. Per dieną jis nušaudavo apie 200 žmonių, o tada eidavo skaityti knygas apie žirgus, nes juos labai mylėjo.
"Štai čia dar vienas būrys..." – V.Skučaitės balsas virpėjo iš jaudulio.
Nespalvotoje nuotraukoje, kurią išvydo pristatymo dalyviai, – penki iš dvylikos budelių, šaltakraujiškai šaudžiusių žmonėms į galvas. Skaičiuojama, kad kiekvienas jų per savo gyvenimą nužudė apie 10 tūkst. ar net daugiau žmonių.
Palinkėjimas: A.Bubnys vylėsi, kad K.Skučo dukterėčios rengta knyga – ne paskutinė. / Justinos Lasauskaitės nuotr.
Lauks tęsinio
Knyga "Traukinio į mirtį pėdsakais. Kazimieras Skučas istorijos akivaruose" nuosekliai pratęsė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įamžinimo darbus, vykdomus okupacinių režimų nusikaltimų istorinius tyrimus. Praėjusiais metais visuomenei buvo pristatytas jau minėtas dokumentinis ciklas "Traukinys į mirtį". Dar anksčiau, 2017 m., istorikas R.Narbutas drauge su V.Skučaite leidosi į Maskvą bandyti "Komunarkoje" surasti nužudytųjų palaikus ir įamžinti jų atminimą. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ekspertas padėjo susipažinti su FSB Centriniame archyve saugoma archyvine K.Skučo baudžiamąja byla.
"Man, kaip vadovui, labai smagu, kad mūsų centras išleido tokią vertingą knygą, kurioje atspindimas ne tik tragiškas vieno žmogaus likimas, bet kartu parodomas ir platesniame šalies istorijos kontekste, – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys sveikino V.Skučaitės atkaklumą, darbą ir galutinį rezultatą. – Labai tikiuosi, kad ši knyga – ne pabaiga, mūsų laukia ir antroji dalis. Jei tai įvyks, mūsų centras su mielu noru tokią knygą ir vėl išleis."
Justinos Lasauskaitės nuotr.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas1
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...
-
Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos
Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Ketvirtadienį Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų ...
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“117
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...