„Meno nišos“ galerijoje skulptūrinę keramiką
eksponuojantis A.Janušonis siekia, kad žiūrovas patirtų emocinį šoką

Audrius Janušonis trylikos darbų ekspoziciją pavadino „Žiemine“. Per parodos atidarymą autorius paskubėjo nuraminti, kad parodos pavadinime nereikėtų ieškoti ekspozicijai bendros temos ar paslėptų prasmių – tai reiškia tik metų laiką.

Velnio tuzinas taip pat atsirado visai atsitiktinai – tiek darbų išbyrėjo pro griežto vidinio cenzoriaus prižiūrimą kokybės sietą. A.Janušonis neabejodamas teigia, kad į kiekvieną savo darbą žiūri kaip į paskutinį, į kiekvieną parodą – taip pat. Galbūt tai ir yra bendra, vienijanti gija, jungianti ir šios, ir ankstesniųjų parodų eksponatus, lemianti tokį gyvą ir atidų žiūrėtojų žvilgsnį.
Alytiškis A.Janušonis gerai žinomas tarp keramikų ir skulptorių, pastaruoju metu minimas tarp neabejotinų lyderių. Kūrėjas turi savo braižą, stilistinę manierą, svarbiausia – savitą požiūrį į kūrybą ir gyvenimą. Turi ir savo gerbėjų ratą, kurie seka jo kelią, laukia parodų, tikėdamiesi atrasti kažką, lyg jau matytą, bet visada nauja ir netikėta.
Jo skulptūrų pasaulyje, kaip ir gyvenime, vietos užtenka viskam: išminčiai ir kvailumui, grožiui ir bjaurumui, sveikatai ir neįgalumui. Yra šilumos, nuoširdaus pasakojimo, iš istorijos, literatūros parėjusių personažų, tačiau yra ir ironijos, sarkazmo, pasišaipymo, provokavimo. Kūrėjas nesigina. Taip, jis siekia, kad žiūrovas neliktų abejingas, kad kaskart patirtų bent menkutį emocinį šoką, kad jo molyje, porceliane ar akmens masėje įkūnyta mintis sukeltų ratilus, kaip į ramų vandenį mestas akmenukas. Dažniausiai tai jam pavyksta. Kartais – ne tik kūriniu, bet ir jo pavadinimu, keliančiu daugybe asociacijų, siūlančiu vienokį ar kitokį žiūrėjimo kampą, tačiau tiesiogiai nediktuojančių ir nenurodinėjančių.
Menininkas neneigia savo figūrinės keramikos giminiškumo literatūrai. Daugelis kūrinių yra žinomų pasakėčių, patarlių, posakių, tropų ar pokštų įvaizdinimas. Tačiau A.Janušonio pasakėčios – be moralo: lyg nebaigtas pokalbis, užuomina, nutylėjimas. Kvietimas sustoti, pažiūrėti ir pagalvoti.
„Kai pastaruoju metu manęs kas nors paprašo keliais žodžiais apibūdinti savo kūrybą, atsakau, kad tai, ką darau, yra tarp karikatūros ir nekrologo. Tai visuomet šalia. Tiedu dalykai visuomet svarbūs. Tai, ką darau, nėra tiktai linksma“, – sako A.Janušonis.