Tai, ko nežinojote apie rašytoją Žemaitę

"Kaip byloja išlikę Konstantinui rašyti Žemaitės laiškai, šis jos vėlyvas, santūrus ir kartu gilus jausmas 30 metų jaunesniam vyriškiui ją pačią ir baugino (ji prašė K.Petrausko sunaikinti kiekvieną jos laišką), ir viliojo – Žemaitė parašė Konstantui apie 60 laiškų, siuntė jam knygas, laikraščius, pačios megztus kaklaryšius, o jis jai – milo paltui, pinigų batams, taip pat rašė laiškus", – vardijo A.Ruseckaitė.

Sėdėjo kalėjime

Vilniuje išsipildė Žemaitės, gyvenusios su anūke Elze, svajonė dirbti laikraštyje – ji buvo priimta į "Lietuvos žinių" redakciją redaktore, atsakinga carinei valdžiai už laikraščio turinį. Kai cenzoriui nepatiko vieno autoriaus rašinys laikraštyje, Žemaitei už tai teko kelias savaites sėdėti kalėjime. Grįžusi ji parašė "Kalėjimo įspūdžius", kitus apsakymus miesto gyvenimo temomis. Kartu rūpinosi savo raštų, kuriuos redagavo J.Jablonskis ir Jurgis Šlapelis, leidimu. 1913–1914 m. išėjo aštuonios Žemaitės raštų knygutės, o 1914 m. – pirmoji dvitomio knyga.

Siautėjant Pirmajam pasauliniam karui, Vilniuje atsirado daugybė pabėgėlių – moterų ir vaikų, kuriems reikėjo pagalbos. Žemaitės pažįstamas advokatas Andrius Bulota sugalvojo 1914 m. steigti draugiją šiems pabėgėliams šelpti. Žemaitė aktyviai įsijungė į šią į veiklą, tačiau draugija stokojo lėšų. A.Bulota su žmona Aleksandra gavo JAV Lietuvių šalpos fondo kvietimą rinkti pinigus tarp Amerikos lietuvių. Tuo pačiu tikslu kartu su Bulotomis į JAV išvyko ir Žemaitė. Jie išplaukė į Ameriką 1916-ųjų pradžioje. Bulotos po metų grįžo į Lietuvą, o Žemaitė liko JAV pas savo sūnų Antaną.

Skarelės paslaptis

Plaukiant laivu į Ameriką, A.Bulotos žmona Aleksandra priprašė Žemaitės pirmos viešos vakarienės laive metu neryšėti skarelės ir apgaubė rašytojos galvą šaliu. Tą vakarą Žemaitė sėdėjo nekalbi, nepatenkinta, o po visko pareiškė – jei ji negalinti bendroje salėje valgyti ryšėdama skarelę, tai tuomet maistas tegul bus nešamas į jos kajutę.

Žemaitė, pasak A.Ruseckaitės, sąmoningai siekė pabrėžti savo sodietišką kilmę, niekad to nesigėdijo, o atvirkščiai – didžiavosi. Beje, ir JAV lietuvės mėgino priversti ją nešioti skrybėlaites, tačiau Žemaitė joms pasakė: "Jei man reikėtų eiti pas patį JAV prezidentą, vis vien eičiau su skarele." Ta jos skarelė visur ir visada pritraukdavo aplinkinių dėmesį.

Tai, kokia svarbi įvaizdžio dalis buvo skarelė, galėtų byloti ir kai kurių šaltinių teiginiai, esą rašytoja – kaip ir dažna ano meto miestietė moteris – rūkė.

Nemėgo bolševikų

Būdama JAV, Žemaitė bendravo su lietuvėmis socialistėmis, sveikinusioms revoliuciją Rusijoje, skaitė joms paskaitas, tačiau ji nemėgo bolševikų, vadino juos plėšikais. Petras Cvirka vis vien vadino Žemaitę socialiste, pabrėždamas, kad jos portretas gegužės 1-osios ir revoliucijos metinių demonstracijose nešamas drauge su Lenino ir Stalino atvaizdais, tačiau, pasak A.Ruseckaitės, Žemaitė karste apsiverstų dėl tokių vadų kaimynystės.