Spektaklis kaip gardus duonos kąsnis

Dramos teatrai Lietuvoje iki šiol statė tik brandžius Antono Čechovo scenos veikalus, o ankstyvąja šio rusų literatūros klasiko kūryba buvo susidomėjęs nebent radijo teatras. Šią spragą didžiojoje teatro scenoje užpildė Arvydas Lebeliūnas – kino ir teatro režisierius, beje, sėkmingai debiutavęs ir Kauno lėlių teatre ("Žalias žalias obuoliukas"). Savaitgalį Kauno "Girstučio" kultūros centre žiūrovai išvydo jo režisuotą spektaklį "Prie barjero" – keturių trumpučių A.Čechovo komedijų inscenizaciją.

Žiūrovai įminė mįslę

Komedijai "Prie barjero", atrodo, bus lemta gyventi ilgai. Itin palanki žiūrovų reakcija byloja: jie jau prisisotino modernių dramaturginių bei režisūrinių galvosūkių ir šaradų, kuriais garsėja šiuolaikiniai spektakliai.

Nors be simbolių kalbos neapsieita ir šiame spektaklyje, tačiau žiūrovai greit perprato didžiulių (6 x 4 m) akinių be kojelių reikšmę – tai čechoviškas pensnė. Ši detalė, kurią sukūrė skulptorius ir teatro scenografas Danielius Sodeika, – pagrindinis scenografijos akcentas, kurį papildo ir paryškina keli A.Čechovo laikų stilistikos baldai ir personažų drabužiai, sukurti Auksinio scenos kryžiaus laureatės Vilmos Galeckaitės-Dapkienės. Tokia minimalistinė scenografija suteikia daug laisvės aktoriams nebanaliose vienaveiksmėse A.Čechovo komedijose "Meška", "Piršlybos", "Piktadarys" ir "Jubiliejus".
"Esu tiesiog priblokšta Petro Venslovo ir Vilhelmo Vaičekausko aktorinio dueto "Piktadaryje".

Ačiū režisieriui, pastebėjusiam juose komiškumo gaivalą. Šis vodevilis apie Čechovo laikų teisinės sistemos absurdiškumą, jos aklą vykdytoją ir pritrenkiančią naivumu auką suvaidintas taip nuoširdžiai, kad kvatojantis norisi verkti", – po spektaklio  tvirtino kaunietė Lolita Sipavičienė.

Spektaklis pasiilgusiems klasikos

Atrodo, kad ir kitų vodevilių personažus kurti aktoriams Henrikui Savickui, Ramūnui Šimukauskui, Ievai Zelionkaitei ir Vilijai Grigaitytei yra tikra atgaiva. R.Šimukauskas įsitikinęs, kad spektaklis nudžiugins pasiilgusius klasikos žiūrovus, juolab kad režisieriaus suburta komanda repetuodama ir vaidindama taip pat išgyveno šviesias emocijas. "Čechovas – tarsi ruginė duona, kurios pasiilgstama po greito maisto restoranų patiekalų", – metaforiškai pastebėjo aktorius.

Beje, kodėl režisierius spektaklį pavadino "Prie barjero"? "Keturiose neilgose istorijose personažai rungiasi dėl savo idėjų, ambicijų ir principų tarsi ringe, o vienoje scenų personažas net iškviečia oponentą į dvikovą. Be to, ir pačiam rašytojui šis jo kūrybos etapas buvo tarsi barjeras, prie kurio jis turėjo apsispręsti, ar ir toliau kurti teatrui", – aiškino režisierius.

Už parankės su kinu

Muziką, kuri suaugusi su spektakliu tarsi Siamo dvyniai, kūrė Saulius Šiaučiulis. Žiūrovai labai palankiai įvertino ir žaismingus nebylaus kino stiliumi nufilmuotus etiudus (operatorius Laisvūnas Karvelis), kuriuose užfiksuota būsimojo scenos veiksmo priešistorė.

Šis spektaklis – tai pirmasis kūrybingų bendraminčių grupės "Laimingi žmonės" projektas. Šią kūrybinę grupę, pradedant techniniais ir baigiant meniniais darbuotojais, subūrę A.Lebeliūnas ir I.Zelionkaitė tikisi, kad, kuriant naują projektą, laimingųjų komanda išaugs.


Šiame straipsnyje: spektaklis

NAUJAUSI KOMENTARAI

Saulius1

Saulius1 portretas
O šitie artistai į politiką nelenda?... ;-)

Paulius - sirdy dar ne ruduo

Paulius - sirdy dar ne ruduo portretas
Turiu pasakyti, kad labai nesitikejau, bet spektaklis tikrai patiko. Is Venslovos visai nesitikejau to ka pamaciau, Grigaityte su ta kasa ir Vaicekauskas - juokiausi tikrai visa laika. O tu jaunuju aktoriu tai apskritai mates nebuvau - is kur jie? Jei kaunieciai - tai saugoti reikia- labai energingi. Zodziu, o svarbiausia - ne kicas, teatras, tikras pprastas, bet nuosirdus. Seniai tokio geru emociju neturejau.Aciu.
VISI KOMENTARAI 2

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių