Šokėja G. Kalmatavičiūtė: scenoje aš galiu viską

Johanneso darbai labai teatrališki, šokėjai dažnai turi kurti savitus ir skirtingus personažus, tad aš dabar daug dirbu šia kryptimi. Tai kita, man labai įdomi šokio pusė. Tu negali pasislėpti už fizinio judėjimo, turi būti matomas kaip charakteringa asmenybė, o Johannesas ypač reiklus šioje srityje.

– Daug repetuojate. Ar dažnai pasirodote scenoje?

– Čia spektaklį rodome 15–20 kartų. Vadinasi, kelis kartus per savaitę ar kas savaitę reguliariai. Man tai labai patinka, nes tuomet spektaklis gali augti, išsigryninti. Nuolat pasirodydamas jautiesi tvirtai ne tik fiziškai, atlikdamas choreografinį piešinį, bet ir kurdamas savo charakterį jame, atrasdamas, kas tu esi santykyje su kitais kolegomis ir publika. Lietuvoje dažnai spektaklį tekdavo parodyti tik kelis kartus arba tarpai tarp pasirodymų būdavo tokie dideli, kad tekdavo ilgai dirbti siekiant vėl atrasti būvį jame.

– Gal kažko pasigendate?

– Dirbdama Vokietijoje pasigendu pasirodymų svetur. Kai dirbau šokio teatre "Aura", nuolat keliaudavome, šokdavome įvairiuose festivaliuose. Tai labai įdomi ir jaudinanti patirtis. Ir ne tik dėl to, kad pamatai įvairias šalis, miestus ar mezgi naujas pažintis. Svetimose scenose patiri kitokį kūrybinį jaudulį, nes niekad nežinai, kaip kitų šalių publika priims scenoje rodomą kūrinį. Dabar aš šoku Kaselio teatro scenoje. Kadangi tai miesto teatras, tad pagrindinis dėmesys skiriamas miesto auditorijai.

– Daug metų praleidote su choreografe Birute Letukaite. Buvimas šalia visuomet kažką duoda, net jei kažką ir atima.

– Noras šokti ir būti scenoje, tikėjimas, kad galiu tai daryti, ir daryti gerai ne tik Lietuvoje, bet ir svetur, pasitikėjimas savimi ir tuo, ką darau, atkaklumas – tikrai įskiepyta B.Letukaitės. Ji mokė mus nuolat ieškoti, nepasitenkinti pirminiu rezultatu, nuolat nepaliaujamai domėtis viskuo, kas vyksta aplink ir svetur. Tai buvo mano pirmoji mokytoja, dariusi stiprią įtaką mano požiūriui į šiuolaikinį šokį ir meninį skonį.

– Kokios jūsų savybės padeda būnant šokėja, o kokios trukdo?

– Neslėpsiu, esu gan komplikuoto charakterio – visi, kas su manimi dirbo, galėtų tai patvirtinti. Esu labai užsispyrusi ir jei manau, kad esu teisi, bandau savo tiesą įrodyti iki galo. Dirbdama salėje dažnai sakau tiesiai, ką galvoju, kartais nepagalvodama apie padarinius. Kartais mano mintys gali įžeisti, bet tai niekada nėra mano tikslas. Manau, toks atvirumas yra vertingas dirbant, norint pasiekti rezultatą greitai ir efektyviai. Juk nėra laiko ilgoms diskusijoms ir ginčams.

Dabar, dirbdama didesnėje kompanijoje, mokausi išklausyti ir kartais nutylėti tam tikrus dalykus, neleidžiu savo ambicijoms ir ego trikdyti darbo. Dirbant salėje stengiuosi būti labai susikoncentravusi.

Turiu svajonių ir tikslų, tačiau esu labai savikritiška, kas skatina judėti pirmyn ir dirbti dirbti dirbti... Šokio srityje yra didžiulė konkurencija ir, jei nori būti matomas, turi pakovoti. Negali slėptis po lapais ir laukti, kol tave pastebės, turi parodyti, kad esi čia. Mano drovumas dingsta, kai šoku scenoje.

– Ar šokate vonioje, virtuvėje, dar kur nors?

– Būti šokėja – man ne profesija, bet gyvenimo būdas. Taigi šoku visur, kai tik kyla noras.

– Būti šokėja – labai moteriška. Ne paslaptis, turėjote daug gerbėjų vyrų... Kaip tai veikia jus kaip moterį?

– Kai esu scenoje, negalvoju, kad žmonės mato mane, Gotautę. Jie mato personažą, kuriuo aš esu, ar idėją, kurią perteikiu, fizinį būvį. Žinoma, kad dėmesys svarbu, aš noriu būti matoma, nes turiu ką pasakyti, todėl ir lipu į sceną. Gyvenime aš kitokia nei scenoje. Scenoje aš galiu viską: nėra tabu, nėra drovumo. Kasdienybėje aš gerokai santūresnė.
Moteris, šokėja, grožis, visi šie dalykai liejasi į vieną didelį stereotipą, tačiau man tai nėra įdomu. Man įdomi kita, bjaurioji, pusė. Kaip aš galiu naivumą paversti gašlumu, sugriauti išorinį grožį fiziniu judėjimu, sugriauti stereotipus. Kūnas – mano pagrindinis darbo instrumentas, tačiau man svarbu ne kūno formos, kurias aš rodau, bet energija, kurią perduodu.

– Izraelio choreografas Itzikas Galilio yra pasakęs: "Svarbu šokėjus ugdyti taip, kad jie taptų ne judesių atlikimo mašina, o intelektiniu kūnu." Kaip manote, kiek toli gali nueiti šokėjas, turėdamas nepriekaištingą techniką?

– Šokėjas be galvos – tik judantis manekenas. Net nepriekaištingos technikos turintis šokėjas liks nematomas, jeigu nebus asmenybės, kuri tą kūną judintų. Dėl to dažnai vyresni šokėjai, turintys daugiau gyvenimiškos patirties, šokėjai su įvairiapusiškesniu išsilavinimu tampa gerokai įdomesni scenoje ar už jos. Ne tik kaip atlikėjai, bet ir kaip intelektualiniai branduoliai.

– Ar Lietuvos scena dar gali tikėtis išvysti Gotautę?

– Na, artimiausiu metu, tai būtų įmanoma nebent tuo atveju, jei gastrolių atvykčiau į Lietuvą su Vokietijos trupe. Šiuo metu mano tikslas – bandyti įsitvirtinti ir dirbti užsienio trupėse su kuo įvairesniais choreografais. Dabar šoku J.Wielando trupėje Vokietijoje ir galbūt dar dirbsiu ilgiau. Tačiau taip pat noriu dalyvauti kitų trupių atrankose.
Šokėjų pasiūla yra milžiniška, konkurencija didelė, yra labai sunku pakliūti į garsių choreografų trupes. Reikia nuolat megzti pažintis, komunikuoti, būti geru savo paties vadybininku.

Kol kas aš noriu pasisemti kuo daugiau patirties. Tikslai ir siekiai dideli, tad reikia įdėti ir labai daug darbo norint to pasiekti. Vis dėlto niekada neatmetu galimybės grįžti į Lietuvą ir dirbti čia vėliau. Aš čia užaugau ir subrendau kaip artistė, todėl būtinai norėčiau ateityje pasirodyti ir Lietuvoje.

– Jūsų kaip kūrėjos istoriją Kauno šokio teatre "Aura" vainikavo Auksinis scenos kryžius. Kokios mintys, gavus tokį svarų įvertinimą?

– Man buvo labai didelė staigmena sužinojus, kad esu nominuota apdovanojimui. Išgirdus savo vardą apdovanojimų teikimų ceremonijoje buvau absoliučiai šokiruota! Aš dar gana jauna, todėl šis apdovanojimas man yra ne tik atpildas už sunkų darbą ir atsidavimą šokiui, kurį stengiausi demonstruoti, bet veikiau paskata judėti pirmyn. Tai įrodymas, kad ne veltui pasirinkau šį kelią. Apdovanojimas man iš dalies – dovana avansu. Ir toliau turiu rodyti, kad esu jo verta.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių