Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai

Kaip praneša Kultūros ministerija, premijomis siekiama įvertinti profesionaliojo scenos meno srities kūrėjų, tyrėjų ir kitų meno srities darbuotojų reikšmingiausius 2021 metų darbus ir išskirtinius profesinius laimėjimus. Konkurso laureatams įteikiami atminimo ženklai „Auksiniai scenos kryžiai“, o už naujų sceninės išraiškos formų paieškas – atminimo ženklas „Boriso Dauguviečio auskaras“.

Kaip pažymėjo komisijos nariai, šiemet vertinimui buvo pateiktas iki šiol didžiausias scenos darbų skaičius – 120, iš viso į „Auksinių scenos kryžių“  nominacijas išrinkta trisdešimt procentų pateiktų darbų. „Auksinių scenos kryžių“ komisijai pristatyti spektakliai vertinti remiantis atnaujintais Profesionaliojo scenos meno premijų skyrimo nuostatais.

„Pagal juos nuo šiol sudaromi ne geriausiųjų trejetukai, o kiekvienoje kategorijoje išskiriama iki penkių pozicijų. Komisija kūrėjo įtraukimą į nominaciją traktuoja jau kaip įvertinimą, tad dabar šis nominacijų skaičiaus praplėtimas leidžia į geriausių metų darbų sąrašą įtraukti daugiau kūrėjų ir atkreipti dėmesį į jų kūrybą“, – akcentavo komisijos nariai.

Jie pažymi, kad bendras nominacijų skaičius (septyniolika) nepasikeitė, pakito tik kelios nominacijų kategorijos, kurios tiesiogiai susijusios su sukurtais ir pateiktais spektakliais bei išryškėjusiomis tendencijomis. Pavyzdžiui, komisijos sprendimu vietoje pernai sukurtos „Aktorių ansamblio“ nominacijos šiemet atsirado „Nepagrindinis vaidmuo“, o „Vaizdo projekcijų menininko“ nominaciją pakeitė kostiumų dailininkai. Į „Šokėjos / Šokėjo“ nominaciją pateko tik moterys kūrėjos, o „Jaunosios menininkės / Jaunojo menininko“ – tik vyrai. Tą, pasak komisijos narių, vėlgi padiktavo sukurti darbai.

Konkursui pateiktus darbus vertino: Margarita Alper (komisijos pirmininkė), Silvija Čižaitė-Rudokienė, Monika Jašinskaitė, Lina Klusaitė, Rasa Murauskaitė, Martynas Petrikas, Jevgenija Šermeniova, Janina Stankevičienė, Birutė Ukrinaitė-Garbačiauskienė.

Kultūros ministerija skelbia nominantų sąrašą. „Auksiniai scenos kryžiai“ iš šio nominantų sąrašo išrinktiems laureatams bus įteikti kovo 27-ąją, Tarptautinę teatro dieną, Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Renginyje tai pat bus paskelbti Padėkos premijos ir atminimo ženklo „Boriso Dauguviečio auskaras“ laureatai.

Režisūra

Agata Duda-Gracz už spektaklį „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“ (Klaipėdos dramos teatras);

Tomi Janežič už spektaklį „Dėdė Vania“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras);

Grzegorz Jarzyna už spektaklį „Soliaris 4“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);

Elmārs Senkovs už spektaklį „Varovai“ (Klaipėdos dramos teatras);

Gintaras Varnas už spektaklį „Puikus naujas pasaulis“ (Valstybinis jaunimo teatras, teatras „Utopia“).

Moters vaidmuo

Ilona Kvietkutė už Sonios vaidmenį spektaklyje „Dėdė Vania“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras);

Indrė Patkauskaitė už Jelenos Andrejevnos vaidmenį spektaklyje „Dėdė Vania“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras);

Nelė Savičenko už Lolos vaidmenį spektaklyje „Miegantys“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);

Aistė Zabotkaitė už Majos vaidmenį spektaklyje „Miegantys“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras).

Vyro vaidmuo

Andrius Bialobžeskis už Vyto vaidmenį spektaklyje „Detoksikacija“ (Oskaro Koršunovo teatras);

Darius Meškauskas už Luko vaidmenį spektaklyje „Varovai“ (Klaipėdos dramos teatras);

Martynas Nedzinskas už Astrovo vaidmenį spektaklyje „Dėdė Vania“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras);

Dainius Svobonas už Pero Giunto vaidmenį spektaklyje „Peras Giuntas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras);  

Sigitas Šidlauskas už Donaldo vaidmenį spektaklyje „Vasaros vapsvos gelia mus net rudenį“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras).

Nepagrindinis vaidmuo

Arvydas Dapšys už Serebriakovo vaidmenį spektaklyje „Dėdė Vania“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras);

Eglė Mikulionytė už Osės ir Sagų liejiko vaidmenis spektaklyje „Peras Giuntas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras);  

Toma Vaškevičiūtė už Ditos ir Ditos-Marijos vaidmenis spektaklyje „Miegantys“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras).

Scenografija

Agata Duda-Gracz už scenografiją spektakliui „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“ (Klaipėdos dramos teatras);

Branko Hojnik už scenografiją spektakliui „Dėdė Vania“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras);

Lili Izsak už scenografiją spektakliui „Peras Giuntas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras);      

Fabien Lede už scenografiją spektakliui „Soliaris 4“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);

Vytautas Narbutas už scenografiją spektakliui „Puikus naujas pasaulis“ (Valstybinis jaunimo teatras, teatras „Utopia“)

Kostiumai

Anna Axer-Fijalkowska už kostiumus spektakliui „Soliaris 4“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);

Dainius Bendikas už kostiumus spektakliui „Miegantys“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);

Agata Duda-Gracz už kostiumus spektakliui „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“ (Klaipėdos dramos teatras);

Marina Sremac už kostiumus spektakliui „Dėdė Vania“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras);

Juozas Statkevičius  už kostiumus spektakliui „Puikus naujas pasaulis“ (Valstybinis jaunimo teatras, teatras „Utopia“).

Šviesos 

Arvydas Buinauskas už šviesas spektakliui „Endurance“ (Menų spaustuvė);

Katarzyna Łuszczyk už šviesas spektakliui „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“ (Klaipėdos dramos teatras);

Aleksandr Prowalinski už šviesas spektakliui „Soliaris 4“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras).

Muzika

Zita Bružaitė už operą „Guliverio kelionės“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras);

Dominykas Digimas už muziką spektakliui „Puikus naujas pasaulis“ (Valstybinis jaunimo teatras, teatras „Utopia“);

Žibuoklė Martinaitytė už muziką muzikos ir judesio instaliacijai „Salos“ (Šeiko šokio teatras);

Agnė Matulevičiūtė už muziką spektakliui „me two / Savoj Krūvoj“ (Urbanistinio šokio teatras „Low Air“);

Maximilianas Oprishka už muziką spektakliui „Endurance“ (Menų spaustuvė).

Solistė

Gabrielė Bukinė už Violetos Valeri vaidmenį operoje „Traviata“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras);

Lina Dambrauskaitė už Sofi vaidmenį operoje „Rožės kavalierius“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) ir Mari vaidmenį operoje „Pulko duktė“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras);

Jelena Kordic už Oktaviano vaidmenį operoje „Rožės kavalierius“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras).

Solistas

Egidijus Bavikinas už Alfredo Žermono vaidmenį operoje „Traviata“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras);

Edgaras Montvidas už Alfredo Žermono vaidmenį operoje „Traviata“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras);

Albert Pesendorfer už barono Ochso vaidmenį operoje „Rožės kavalierius“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras);        

Mindaugas Zimkus už Dr. S. vaidmenį neurologinėje operoje „Vyras, kuris palaikė savo žmoną skrybėle“ (Kosmos Theatre).

Šokis

Greta Grinevičiūtė ir Agnietė Lisičkinaitė už šokio ekskursiją „Einu pirkti pieno“ („Be kompanijos“);

Vytis Jankauskas už spektaklį „Nematomas šokis“ (Vyčio Jankausko šokio teatras);

Karine Ponties už spektaklį „Prarasti / Namai toli nuo namų“ (Kauno šokio teatras „Aura“);     

Mantas Stabačinskas už choreografiją ir judesį spektakliams „Puikus naujas pasaulis“ (Valstybinis jaunimo teatras, teatras „Utopia“), „Soliaris 4“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras), „Šventė“ (Oskaro Koršunovo teatras).

Šokėja/ šokėjas

Agnietė Lisičkinaitė už šokio vyksmą „Hands up“ („Be kompanijos“);

Natsuho Matsumoto už vaidmenį spektaklyje „Prarasti / Namai toli nuo namų“ (Kauno šokio teatras „Aura“);

Vilma Pitrinaitė už spektaklį „Tai ne tavo sapnas“ („Šokančio ruonio kompanija“);

Julija Stankevičiūtė už Pirmosios moters vaidmenį balete „Šventasis pavasaris“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras);

Giedrė Subotinaitė  už vaidmenis spektakliuose „Maži stebuklai pagal vaikus“, „Metų laikai“, „Miškas“ (šokio teatras „Dansema“). 

Jaunoji menininkė / Jaunasis menininkas 

Operos solistas Kšištof Bondarenko už Dr. P. vaidmenį neurologinėje operoje „Vyras, kuris palaikė savo žmoną skrybėle“ (Kosmos Theatre);    

Režisierius  Naubertas Jasinskas už spektaklį „bowel“ (Kauno miesto kamerinis teatras);      

Kompozitorius  Mantvydas Pranulis už patyriminės šiuolaikinės operos „S’Anatomia“ sukūrimą (Kosmos Theatre ir Kauno miesto kamerinis teatras);

Aktorius  Matas Sigliukas už Džono vaidmenį spektaklyje „Puikus naujas pasaulis“ (Valstybinis jaunimo teatras, teatras „Utopia“).

Spektaklis vaikams ir jaunimui

„Emilių Emilis“  (spektaklis 8–12 metų vaikams, Nacionalinis Kauno dramos teatras);

„Me two / Savoj krūvoj“  (šokio spektaklis vyresniems nei 12 metų vaikams, urbanistinio šokio teatras „Low Air“);

„Miškas“  (interaktyvus šokio spektaklis 6–18 mėnesių kūdikiams, šokio teatras „Dansema“);

Objektų ir lėlių teatro spektaklis 

„Burbuliuko meilė“  (Stalo teatras);

„Debesys“  (Vilniaus teatras „Lėlė“);

„Dievų miškas“  (Kauno valstybinis lėlių teatras);

„Kavos malūnėlis“  (Vilniaus teatras „Lėlė“);

„Lizdas“  (Vilniaus teatras „Lėlė“).