Projektai

Šiuolaikinis menas švartuojasi Klaipėdoje

Šią vasarą Jūros šventės metu Klaipėdoje, laivų remonto įmonės teritorijoje įvyks pasaulinė šiuolaikinių menų festivalio „Seas“, organizatorių vadinamo Baltijos ir Adrijos šalių meno nuotykiu, premjera. Kovo pradžioje Stokholme susitiko “Seas” dalyviai ir koordinatoriai, tarp kurių buvo ir Klaipėdos savivaldybės atstovai.

Menininkų atsakas

Išvertus į lietuvių kalbą “seas” reiškia “jūros“. Būtent jos ir sujungė 13 šalių menininkus. 2002 metais menininkų poros susitiko skirtinguose Baltijos ir Adrijos šalių uostamiesčiuose, kad geriau pažintų vieni kitus, o kartu prakalbintų nežinomų miestų erdves ir užmegztų kūrybinį dialogą. Daugelyje Europos šalių būtent uostamiesčiai išgyvena dramatiškiausius istorinius pokyčius. Apie buvusius stambius pramonės centrus byloja tik tušti gamyklų pastatai ir rūdijantys įrenginiai. Kokia turėtų būti šių teritorijų paskirtis, ar juose galėtų apsigyventi menai, - tokia buvo “Seas” inicijuoto projekto potekstė.

Liepos 22-ąją Klaipėdoje startuosiantis „Seas“ festivalis per keturias dienas pristatys septynis projektus. Vėliau festivalio dalyvius priims Svetlogorskas, Liepoja, Ryga ir Gdanskas. Pasipildęs naujais projektais, kitų metų vasarą “Seas” tęs savo turnė po Adrijos jūros uostamiesčius.

Laiptuose – siurprizai

„Seas“ festivalio centru taps grupės „FA+“ projektas “Suvenyras”. Tai laiptus primenanti kompozicija iš dešimties jūrinių konteinerių. Šis statinys taps ir 24 valandas veikiančia scena bei kūrybinėmis dirbtuvėmis. Konteinerių durys, tarsi kalėdinio kalendoriaus langeliai, talpins vis naują siurprizą – modernaus šokio pasirodymą, vaikų chorą, madų šou ar vištų pardavėjas... Menininkai Ingrida Falk ir Gustavas Aguerė pasiryžę kartu su vietiniais Klaipėdos menininkais sukurti nepakartojamą šou, kurio pertraukėlių metu konteinerių statinys taps savotiška dešimties metrų aukščio “muzikos dėžute“, skleidžiančia jūros bangų muziką.

Gustavas Aguerė iš Argentinos į Švediją persikėlė gyventi prieš porą dešimtmečių. Su švede Ingrida Falk jie kuria nuo 1992 metų. Menininkai Stokholme pagarsėjo ekstravagantiškais, dažnai šokiruojančiais projektais. 1993 metų vasarį 55 žmogaus dydžio baltos kartoninės figūros papuošė Švedijos sostinės medžius. Mieste išdygo jurta iš 52 senų šaldytuvų. 1994 metais centriniame Stokholmo parke iš 24 jūrinių konteinerių buvo pastatyta 16 metrų aukščio ir 18 metrų pločio „Triumfo arka”, tapusi kultūrinių projektų įgyvendinimo scena ir “Seas” laiptų prototipu.

Ne mažiau šie menininkai išgarsėjo ir savo kūriniais iš duonos. Venecijos menų bienalėje 1993 metais jie pristatė vienos dienos skulptūrą “Moteris iš duonos”, kuri buvo atiduota paukščių teismui. Buenos Airių modernaus meno muziejus 2000 metais įsigijo jų “Tosterį” - penkių metrų ilgio ir keturių su puse metrų aukščio mozaiką, padarytą iš 2500 gabalėlių skrudintos duonos.

Išvysime teraminus

Vienas labiausiai intriguojančių projektų - garsios danų režisierės Kirsten Dehlholm spektaklis “Teraminas“, pastatytas pagal rusų mokslininko Levo Teramino (1896-1993) gyvenimo istoriją. 1920 metais jis išrado muzikos instrumentą, kuris skleidžia garsus trijų keturių oktavų spektre, reaguodamas į žmogaus šilumą. Leninas buvo sužavėtas šio „stebuklo“ ir tikėjo, kad jis turėtų atsirasti kiekvieno piliečio namuose bei pakeisti pianiną. 1927 metais Teraminas išsiruošė į koncertinę turnė po Europą. Žiūrovai Frankfurte, Berlyne, Londone ir Paryžiuje buvo pritrenkti šio elektronikos stebuklo ir to fakto, kad galima skleisti muzikos garsus tiesiog mosuojant ranka per orą.

Po sėkmingo pasirodymo Europoje mokslininkas persikėlė į Niujorką, atidarė savo įmonę ir ėmėsi masinės teraminų gamybos. Tačiau, prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui, nostalgija jį patraukė atgal į Rusiją. Greitai po grįžimo jis buvo apkaltintas antitarybine veikla ir išsiųstas į Sibiro koncentracijos stovyklą. Po karo buvo išlaisvintas su sąlyga, kad dirbs KGB. Danų režisierės spektaklyje, kuris yra savotiškas viso XX amžiaus atspindys, praėjusio amžiaus refleksija, per vieno žmogaus ir visos elektroninės muzikos vystymosi istoriją bus galima pamatyti ir šešis tikrus teraminus, atgabentus specialiai iš JAV. Jų skleidžiama muzika išties yra labai neįprasta. “Teraminas” techniškai labai sudėtingas vaidinimas. Į Klaipėdą specialiai atgabenama pakyla, iliuminuota 100 liuminosencinių vamzdelių.

Dalyvaus ir lietuviai

Lietuvių režisierius Gintaras Varnas parodys spektaklį “Nuniokota šalis“ pagal vieną ilgiausių XX amžiaus vokiečių dramaturgo Tankredo Dorsto pjesę “Merlinas”. Atgimęs karaliaus Artūro ir apskritojo stalo riterių dvaras – tai trisdešimtmečių-keturiasdešimtmečių aktorių kartos simbolinė interpretacija to, kas Lietuvoje vyko ir įvyko per pastarąjį dešimtmetį.

Nemažiau įdomus bus ir kroatų pristatomas performansas “Ištrintos žinutės“, kur žiūrovai turėtų pasijusti savotiškame karantine, įkalinti tarp baltų kompiuterio ekranus simbolizuojančių nailoninių „marškų“.

Slovėnų choreografai pasiryžę padovanoti šokio spektaklį, gimusį Bario uoste, pagal itališkas melodijas. Autoriaus nuomone, praplaukiantys laivai jiems bus geriausia dekoracija.

Švedas Mikaelis Lundbergas ir italų kilmės Davidas Grasis iš Slovėnijos į Klaipėdą atvyks jau balandžio mėnesį. Dvi dienas jie žvalgysis po mūsų miestą, filmuos jiems įdomias vietas ir žmones, bandydami “išgryninti“ miesto dvasią. Jų sumontuota medžiaga turi tapti audiovideoinstaliacijos “Baltijos jūra“ dalimi. Viename apleistame Klaipėdos laivų remonto įmonės pastate bus įrengta galerija, į kurią patekęs lankytojas pasijus lyg plaukdamas Baltijos jūra. Vienoje pusėje mirgės vakarinės Baltijos pakrantės uostamiesčių meninės interpretacijos, o kitoje – rytų.

Mažieji „Seas“ festivalio lankytojai taip pat turės ką veikti. Dizainerių iš Serbijos ir Montenegro grupė “Skart” atidarys kūrybinę vaikų dirbtuvę “Mechanika populiari”, kurioje vaikų fantazijos laboratorijoje paprasčiausi daiktai įgis neįtikinamiausią paskirtį...