Sentikių jėga – vienybė

Tai nutiko 1968 metais. Klaipėdietė iš sentikių šeimos pamilo stačiatikį jaunuolį, kuris pagal tautybę taip pat buvo rusas.

Tačiau poros santykiams kategoriškai pasipriešino abiejų jaunųjų tėvai.

Jų įtaka buvo tokia stipri, kad jiems neleido tuoktis. O šie prieštarauti nedrįso, bet gyveno kartu be civilinės santuokos.

Ir tik tada, kad gimė pirmoji dukra, seneliai nusileido ir pritarė vedyboms.

Tuo metu tai buvo itin dažni atvejai, o kai kuriose sentikių šeimose jų paisoma ir šiandien.

Neįsileisti į šeimą kitatikių – viena kategoriškiausių sentikių bendruomenės nuostatų.

Šaknis įleido pajūryje

Iki Antrojo pasaulinio karo sentikių Klaipėdoje nebuvo. Jie čia atsikėlė tik 1946 m. rudenį.

Pasak Vilniaus universiteto istoriko Grigorijaus Potašenkos, šitie persikėlėliai iš Suvalkų uostamiestyje ir sudarė sentikių bendruomenės pagrindą.

Pirmieji sentikių maldos namai 1947 metais buvo įrengti vieno buto kambaryje Minijos gatvėje 98 (šiandien šio namo nebėra). Į pirmąsias pamaldas ateidavo gal 25 žmonės.

"Kaip atrodė ta patalpa, šiandien pasakyti sunku, nes nebėra gyvų liudininkų. Žinoma tik tiek, kad žmonės atsinešdavo savo ikonas ir melsdavosi. Vėliau, jau 6-ajame dešimtmetyje, sentikiai bendrai maldai rinkdavosi trijuose butuose – Raudonosios Armijos g. 28–4, Nemuno g. 32–3 ir Marių gatvėje 8", – pasakojo G.Potašenka.

Po trylikos metų įvyko neregėtas sovietiniams laikams dalykas. 1960 m. rugpjūčio 28 d. dvasinis tėvas Agejus Moskaliovas pašventino Ėmimo į Dangų cerkvę Klaipėdoje.

Anot G.Potašenkos, nauja cerkvė įsikūrė perstatytame gyvenamajame name, esančiame Statybininkų prospekte 84.

Tai buvo retas atvejis N.Chruščiovo valdymo laikais, kai Lietuvoje buvo atidaryta nauja sentikių cerkvė.

Vis dėlto pagal sovietų valdžios reikalavimus cerkvė negalėjo turėti išorinių krikščioniškų simbolių – kryžių, kupolų su varpais.

"Galima spėti, tam padėjo kai kurių bendruomenės narių ryšiai vietos valdžioje. Ne paslaptis, kai kurie sentikiai įaugo į sovietinės valdžios struktūras. Tačiau tuo metu jau buvo šioks toks politinis atšilimas. Nors sentikių religingumas ir buvo labai gilus, bendruomenė labai konservatyvi, bet nutolimas nuo religijos vis dėlto įvyko, sovietinė ateistinė propaganda savo darbą ilgainiui atliko", – pastebėjo G.Potašenka.

Cerkvė – tarsi stebuklas

Svarbus sentikių bendruomenės istorijos įvykis – naujos Ėmimo į Dangų ir Mykolo cerkvės statyba 2010–2015 m.

Ši cerkvė yra Statybininkų prospekte 51, greta senosios sentikių Ėmimo į Dangų cerkvės.

Tai santūrus, kuklus, bet elegantiškas architektūrinis kūrinys.

Projekto autorius – klaipėdietis architektas Vytenis Mazurkevičius.

"Cerkvė yra 27 metrų ilgio, 13 metrų pločio, o varpinės aukštis su kryžiumi siekia 22,3 metro. Išorinei apdailai buvo pasirinktos rausvai rudos plytos. Jos taip pat sumaniai panaudotos kuriant dekoratyvius fasado puošybos elementus – arkas, kryžius, apskritimus. Savo forma naujoji cerkvė primena sentikišką Dievo Motinos Užtarėjos šventyklą Vilniuje", – sakė G.Potašenka.

Tarp svarbiausių cerkvės mecenatų buvo klaipėdietis M.Gusiatinas ir jo broliai – Michailas ir Vadimas.

Bet atminimo lentoje prie cerkvės durų matome tik jų tėvų vardus.

Užrašas prie įėjimo vakariniame fasade byloja: "Švenčiausios Vienatinės ir Nedalomos Trejybės šlovei, patyrusiems piktadarybes už Kristų vardan senojo stačiatikių tikėjimo išsaugojimo atminti 2015 metais pastatyta ir išpuošta ši cerkvė Ksenijos ir Michailo Gusiatinų sūnų ir visų parapijiečių, padėjusių gerais darbais ir aukomis, rūpesčiu ir uolumu."

"Stebuklas yra tai, kad tokia maža bendruomenė sugebėjo pastatyti maldos namus. Juk pradžioje tik senyvos močiutės neprarado vilties, kad kada nors Klaipėdoje atsiras nauja sentikių cerkvė. Tada buvo tik tikėjimas ir viltis, kuri šiandien tapo kūnu", – pasidžiaugė G.Potašenka.

Sentikiai Klaipėdoje

Klaipėdos sentikių pomorų bendruomenė yra palyginti jauna, ji susikūrė 1946-aisiais ir šiemet mini savo 70-metį.

Uostamiestyje veikia viena didžiausių sentikių bendruomenių Lietuvoje, dabar ją sudaro per 4 tūkst. tikinčiųjų.

Ši bendruomenė priklauso Lietuvos tradicinei religinei bendrijai – Sentikių pomorų bažnyčiai, kurios dvasinis centras yra Vilniuje.

Iš viso Lietuvoje yra 61 sentikių pomorų bendruomenė ir per 23 tūkst. sentikių.

Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo religinis bendruomenės gyvenimas pastebimai pagyvėjo. 1990 m. prie cerkvės Klaipėdoje ėmė veikti sekmadieninė religinė mokykla.

Iškilmingas naujos Ėmimo į Dangų ir Mykolo cerkvės atidarymas numatytas 2016 m. lapkričio 21 d., Arkangelo Mykolo šventės metu.