- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikai Radvilos pirmavo pagal mišrias santuokas. Tokią išvadą leidžia padaryti Lietuvos istorijos instituto vyriausiosios mokslo darbuotojos profesorės Raimondos Ragauskienės tyrimai
Tradicijos pradininkai
Prof. R.Ragauskienė išanalizavo XV a. pab. – XVII a. gyvavusios Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų šakos politinę padėtį, turtus, dalyvavimą viešajame gyvenime, šeimos modelį, reprodukcinę elgseną, ligas ir kitus klausimus. Viena tyrimų temų – mišrios didikų santuokos.
Mokslininkė nustatė, kad dinastinių santuokų tradiciją XII a. pradėjo pirmieji Lietuvos valdovai, o ją pratęsė Gediminaičių ir Jogailaičių dinastija. "Iki XV a. pr. žmonas jie dažniau rinkosi iš Rytų kraštų ir daugiau stačiatikes, ypač Jogailaičiai. Nuo XV a. pabaigos vedybų strategijoje dominavo pietryčių ir vidurio Europos kryptys. LDK diduomenė, sekdama valdovų pavyzdžiu, buvo tarp pirmųjų visuomenės sluoksnių nuo XV a. pabaigos pasirinkusi atviro tipo santuokas su užsienietėmis", – teigia istorikė.
Radvilos buvo vieni pirmųjų, XV a. pab. – XVI a. pr. pradėję mišrių santuokų tradiciją. "Jau pirmoje XVI a. pusėje Radvilos pagal mišrių santuokų skaičių tapo neabejotinais lyderiais LDK. Iš viso mišrios santuokos XV a. pab. – XVII a. pr. didikų giminėje buvo sudarytos aštuoniolika kartų: vienuolika moterų tapo Radvilienėmis ir septynių didikų dukros buvo išleistos už svetimšalių", – skaičiuoja prof. R.Ragauskienė.
Anot istorikės, tai gana dideli skaičiai. Antai, negalutiniais duomenimis, XVI a. Biržų ir Dubingių Radvilų šakoje septyniose didikų šeimose buvo 21 moteris (trylika žmonų ir aštuonios dukros), iš jų beveik pusė – net šešios Radvilienės – ne vietinės kilmės. Iš į Radvilų giminę atėjusių žmonų didžioji dalis (aštuonios) buvo lenkų kilmės. Trys moterys turėjo vokiškas šaknis, buvo kilusios iš kunigaikštiškosios Prūsijos ir Livonijos.
Išleisdami savo dukras už svetimšalių, XVI a. antroje pusėje didikai žiūrėjo jau ne tiek politinės naudos, kiek ekonominių dalykų.
Ryšiai ir pinigai
"Ilgą laiką LDK didikams nepavyko, nors buvo siekiama, susigiminiuoti su įtakingiausia Lenkijoje Šidloveckių gimine. Nesėkme baigėsi Žemaitijos seniūno S.Kęsgailos ir M.Radvilos Rudojo bandymai (...) Tik M.Radvilai Juodajam pavyko susigiminiuoti su Šidloveckiais – jis vedė jauniausią Krokuvos kašteliono ir Lenkijos kanclerio Kristupo Šidloveckio ir Zofijos Targoviskos dukrą Elžbietą. Dėl šių vedybų Radvila ne tik gavo valdų Lenkijoje, bet per žmonos seseris susigiminiavo su platesniu įtakingų Lenkijos giminių ratu, pavyzdžiui, Tarnovskiais", – teigia prof. R.Ragauskienė.
Radvilų dukterų už svetimšalių ištekėjo mažiau, nei svetimšalių tapo Radvilienėmis. Istorikė pasakoja, kad vienas tokių atvejų užfiksuotas XV pab., kai būsimos Lenkijos karalienės Barboros teta ištekėjo už paskutinio Mazovijos Piasto Konrado II Rudojo. "Šios vedybos neabejotinai buvo prestižinis dalykas. Tiesa, jos nemažai kainavo: mazovietis gavo 10 000 dukatų kraitį, dar tiek pat įsipareigota sumokėti per šešerius metus", – teigė istorikė.
Profesorės teigimu, XVI a. Radvilų vedybinė strategija svetimšalių požiūriu buvo kryptinga. "Dar nepasiekę didžiausios savo galybės, didikai stengėsi susigiminiuoti su įtakingiausiomis, pirmiausia Lenkijos, giminėmis. Taip pat atsižvelgta į ankstesnes LDK didikų santuokas su įtakingiausių Lenkijos giminių atstovais, todėl palyginti nedaug naujų, netradicinių giminių. Per mišrias santuokas Radvilos įgijo ryšių su platesne lenkų diduomene, jos buvo naudingos politiškai. Ne mažiau svarbus dividendas buvo gauti geri kraičiai, ypač valdos Lenkijoje. Išleisdami savo dukras už svetimšalių, XVI a. antroje pusėje didikai žiūrėjo jau ne tiek politinės naudos, kiek ekonominių dalykų. Aišku, geriausiai buvo, kai šie abu siekiai sutapdavo", – komentuoja prof. R.Ragauskienė.
Teisės ir pareigos
Koks buvo į Radvilų giminę įsiliejusių kitataučių moterų gyvenimas? "Nepaisant aukštos socialinės kilmės, Radvilienės pagal LDK, o ir Lenkijoje vyraujančią patriarchalinės šeimos sampratą, didžiausią dėmesį privalėjo skirti šeimai, susilaukti ir išauginti vaikus. Labai įvairus buvo porų turėtų vaikų skaičius. Daugiausiai – devyni gimė ir aštuoni iš jų sulaukė pilnametystės – M.Radvilos Juodojo ir E.Šidloveckos šeimoje", – pasakoja profesorė.
Didikės taip pat turėjo geriausias galimybes tarp moterų dalyvauti viešajame valstybės gyvenime. Kaip gerai žinoma, jų veiklos spektras priklausė pirmiausia nuo vyrų, bet ne mažiau nuo pačios didikės asmenybės, santuokoje praleistų metų.
Istorikė taip pat nurodo, kad į giminę atitekėjusios užsienietės persisemdavo Radvilų namų dvasia, aktyviai dalyvaudavo giminės gyvenime, stiprino šeimos ir Radvilų giminės galią. "Joms buvo būdingas daugiau radviliškas nei prolenkiškas mentalitetas. Kita vertus, vartojamos kalbos, kultūrinės tradicijos požiūriu Radvilienes galima laikyti savotiškomis savo šalių ambasadorėmis", – straipsnyje "XVI a. didikų Radvilų lenkų kilmės žmonos" teigia prof. R.Ragauskienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas1
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...
-
Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos
Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Ketvirtadienį Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų ...
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“116
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...