Rašytojas G.Aleksa intelektualus vadina šiuolaikinės visuomenės sanitarais

Baigiantis 2007-iesiems pasirodė dešimtoji kauniečio rašytojo Gasparo Aleksos knyga – eilėraščių rinkinys „Giedantis rupūžys“.

„Knygos „Giedantis rupūžys“ idėją ir pavadinimą nešiojau dešimtmetį, o parašiau vienu prisėdimu, kad neišgaruotų karštis, neužgestų aistra. Rupūžys man yra šiuolaikinio paprasto intelektualo sinonimas. Rupūžiai reikalingi, kad nuo „daržovių“ surinktų kenkėjus. „Daržovė“ – tai europinis mankurtas“, – sako rašytojas ir pabrėžia, kad nemyli ir niekada nemylės supervalstybių diktatorių. Keista, kad kai kurie recenzentai „Giedantį rupūžį“ perskaitė tiesmukai, kaip laikraštį, nusistebi G.Aleksa.

„Tik Ramutė Dragenytė „Metuose“ ir Valdemaras Kukulas „Nemune“ suvokė, kad ši knyga – ne tik apie praeitį, dabartį, bet ir apie ateitį. Anksčiau aršus mano kritikas V.Kukulas ją pavadino vienu įdomiausių pastarojo meto poezijos rinkinių.“

Pagal profesiją G.Aleksa yra gydytojas: dirbo chirurgu, dėstė būsimiesiems medikams, aktyviai dalyvavo kuriant žmonių, turinčių fizinę negalią, socialinės reabilitacijos sistemą. Įkūrė žurnalą neįgaliesiems „Bičiulis“, ir jau dešimti metai yra jo vyriausiasis redaktorius.

Pirmąją savo knygą – pjesę „Pakerėtieji“ G.Aleksa išleido 1992 metais.

Po to sekė eilėraščių rinkiniai „Lauk šoko ugnis“, „Lozoriaus paukščiai“, „Užkeikti barbarus“, dramų – „Mergaitė ir Apaštalas“. 2001-aisiais G.Aleksa išleido savo pirmąjį romaną „Adomo broliai ir moterys“ ir tais pačiais metais buvo priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą.

Dar du romanai – „Pusė obuolio Ievai“ ir „Ėriukėlis stiklo ragais“ netrukus pasirodė vienas paskui kitą. Užpernai išėjo romanas „Fabricijus sprogdina arklius“.

„Dabar kompiuteryje krebžda naujas romanas, o širdyje – poezija. Be poezijos proza neįmanoma. Poezija tobulina minties grakštumą, moko taupyti žodžius“, – teigia rašytojas G.Aleksa.