SUSITIKIMAI
Pristatė maestro S. Domarką
Vilniaus rotušė sostinės kultūrinę bendruomenę pakvietė į susitikimą su Klaipėdos muzikinio teatro vadovu ir vyriausiuoju dirigentu Stasiu Domarku. Jis tapo pirmuoju uostamiesčio menininku, kurį Lietuvos muzikų sąjunga pristatė Rotušėje rengiamų muzikinių popiečių cikle su žymiausiais šalies muzikais. Susitikimą šiltai ir intriguojančiai vedė vilnietė kompozitorė Audronė Žigaitytė.
Susirinko elitas
Rotušės didžioji salė sekmadienio popietę buvo pilnutėlė. Lapkričio 7-ąją čia susirinko ne tik sostinės, bet ir visos Lietuvos muzikos bei teatro elitas.
Tarp publikos galima buvo pamatyti dirigentus S. Sondeckį, J. Domarką, M. Pitrėną, režisierius R. Banionį ir E. Domarką, operos solistus A. Janutą ir D. Dirginčiūtę, teatro ir kino aktorių D. Banionį, kompozitorius R. Žigaitį, V. Juozapaitį, A. Raudonikį, sostinės muzikologus ir teatrologus.
Juos visus domino viena žinomiausių uostamiesčio kultūros ir meno asmenybių – šiemet 65-ąjį gimtadienį ir kūrybinės veiklos 45-metį šventęs, Klaipėdos miesto kultūros magistru tituluotas ir nacionalinei premijai pristatytas S. Domarkas. Du dešimtmečius dirbęs Kauno valstybinio muzikinio teatro vyriausiuoju dirigentu, jis nuo 1993-iųjų yra Klaipėdos muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas, o nuo 1995-ųjų - ir teatro vadovas. Prieš 11 metų S. Domarkas subūrė Mažosios Lietuvos simfoninį orkestrą, jo iniciatyva Klaipėdos muzikinis teatras nuo 1998-ųjų rengia tarptautinį operos ir simfoninės muzikos festivalį “Muzikinis rugpjūtis pajūryje”. S. Domarko kūrybinėje biografijoje - per 40 scenos veikalų pastatymų, daug originalių simfoninių programų.
Pasisekė ir Lietuvai
Anot kompozitorės A. Žigaitytės, Lietuvai ir Klaipėdai išties pasisekė, kad S. Domarkas suvokė, jog neįmanoma puoselėti regiono kultūrą nepuoselėjant ją reprezentuojančio Muzikinio teatro bei jo simfoninio orkestro veiklos. „Suprasdamas, kad teatras negali egzistuoti be publikos, maestro lanksčiai modeliuoja spektaklių ir koncertų programas, pritraukdamas į Klaipėdą ir garsius atlikėjus, ir populiarius kūrinius“, – tvirtino kompozitorė, itin aukštai įvertinusi S. Domarko vadovaujamo teatro rengiamą festivalį – už kasmet vis kitą koncepcijos „raktą“, gebėjimą suvilioti klausytoją, aprėpti visą Vakarų pakrantę.
Per susitikimą sostinėje buvo priminta, jog ypatingą dėmesį maestro skiria nacionalinių kūrinių ir jų autorių propagavimui. S. Domarko rūpesčiu 1997-aisiais Klaipėdoje įvyko pirmojo nacionalinio veikalo nepriklausomoje Lietuvoje – Giedriaus Kuprevičiaus operos “Prūsai” – premjera.
A. Žigaitytės opera “Žilvinas ir Eglė”, kurios premjera Klaipėdos muzikiniame teatre įvyko 2002 metais, tapo pirmąja nacionaline Lietuvos opera, parodyta užsienyje – Lenkijoje.
Formuoja nuomonę
Susitikimą Vilniaus rotušėje vaizdžiai iliustravo filmuoti fragmentai iš Klaipėdos muzikinio teatro pastatymų – „Prūsų“, „Žilvino ir Eglės“, Dž. Verdžio „Rigoleto“, I. Kalmano “Čardašo karalienės“, taip pat Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro koncertų.
Sekmadienio popietę Vilniaus rotušėje susirinkę kultūros ir meno žmonės beveik dvi valandas smalsiai kalbino maestro S. Domarką, bandydami išgaudami jo kūrybines paslaptis, domėdamiesi unikalia Klaipėdos muzikine kultūra. Anot maestro, tokie susitikimai labai įpareigoja, nes formuoja nuomonę ir apie žmogų, ir apie vietą, kur jis dirba. S. Domarkas „Klaipėdos“ dienraščiui sakė, kad jo tikslas buvo sostinėje kuo plačiau pristatyti Klaipėdos muzikinį teatrą. Maestro apgailestavo, kad nepakako laiko pasidalinti ateities planais, kurių Klaipėdos muzikinis teatras turi daug ir didelių. Vienas artimiausių – kovo mėnesį planuojamos teatro gastrolės Nacionaliniame operos ir baleto teatre, kurių metu klaipėdiečiai sostinėje parodys du savo naujausius spektaklius – „Čardašo karalienę“ ir „O, mielas drauge“.
Naujausi komentarai