Posūkis nuo fakto prie pasakojimo
Antano Mončio namuose-muziejuje Palangoje iki gruodžio 3-iosios eksponuojama menininko Gyčio Skudžinsko instaliacija „Traces 003”. Parodą sudaro fotografijų ciklas „Traces”, autoriaus plėtojamas nuo 1999-ųjų, ir galerijos erdvės vizualios transformacijos, kintančios kas savaitę nuo pat parodos atidarymo.
Projektas – be pabaigos
„Atrodo, kad šis projektas mano kūryboje neturės pabaigos, jis taip ir sumanytas“, - sakė G.Skudžinskas per vernisažą. Bandydamas nužymėti pagrindinius išeities taškus, jis išskyrė kelias sąvokas: informacija, viešos erdvės, susisiekiantys indai, kaita.
„Visų pirma, mane domina informacija, pasiekianti suvokėją, o tiksliau - informacijos kiekis ir perskaitymo galimybė, - tvirtino menininkas. - Fotografija visuomet siejama su informacijos pateikimu, bet kiek kyla diskusijų dėl atvaizdo objektyvumo ar simuliacijos, kiek prirašyta teorinių veikalų - problema išlieka aktuali. Šiuo atveju pasirinkdamas dvigubas ekspozicijas aiškiai deklaruoju nepretenduojąs į vienareikšmį atsakymą, o kartu ir informacijos apimties plėtimą vieno atspaudo ribose. Pranešimo keliaplanis turinys dažniausiai konstruojamas per atvaizdų seką - ciklą. Tuo tarpu susiduriame su informacijos pateikimo kanalų problemomis, kai pranešimas suvokėją pasiekia išskaidytas spaudoje ar grupinėje parodoje. Dviguba ekspozicija, nors ir segmentuota, vis tiek nurodo aibę dėmenų, iš kurių galime plėtoti kontekstualias prielaidas. Siekiu, kad bet kokiu pavidalu suvokėją pasiekęs pranešimas turėtų nelinijinio pranešimo charakteristiką. Kaip kažkada anksčiau buvau suformulavęs: „Tai posūkis nuo fakto fiksavimo prie hipertekstinio pasakojimo“. O informacijos kiekis ir perskaitymo būdų įvairovė tampa esmine informacija.“
Pranešimą prisodrina reikšmėmis
Vystant projektą, susijusį su informacijos pateikimo problema, anot G.Skudžinsko, natūraliai kyla prezentacijos ir reprezentacijos klausimai. „Šiuo atveju reprezentaciją išskiriu kaip pristatantį tekstą, deklaruojantį vieną žinią. Prezentacija tuo tarpu ne atstovauja kažkam, bet tiesiog nurodo objektą su visais informaciniais sluoksniais, taip pat yra ir daug betarpiškesnė. Taigi, iš čia mano darbuose - ir viešos erdvės, urbanistikos dominantė. Viešoji erdvė, glaudžiai susijusį su (re)prezentacine funkcija, taip pat skirta socialinei ir kultūrinei sąveikai, išskleidžia paralelius informacijos pateikimo, vartojimo klausimus bei leidžia juos reinterpretuoti.“
Cikle „Traces“ fotomenininkas siekia kritiškai vertinti masinėje komunikacijoje ir savireprezentacijoje naudojamus pateikimo modelius. Jis sąmoningai atsisako fiksuoti viešas erdves kaip reprezentacinių scenovaizdžių išklotines.
Jį domina galimybė pateikti vizualinį pranešimą, prisodrintą reikšmėmis, jų pasikartojimais, jų neatitikimais, pertekliumi ar entropija.
Pasak autoriaus, taktikos konstruojant pranešimą yra svarbios, nors jos tai išryškėja, tai maskuojamos. Pateikiamuose atspauduose yra du pranešimai, kurie kaip susisiekiantys indai vienokiu ar kitokiu aspektu papildo pranešimo turinį.
Taktiniai manevrai
Stebint G.Skudžinsko taktinius manevrus iš ciklo „Traces 003“ matyti, kad fotografijose atsidūrę atvaizdai - iš tos pačios vietos, bet skirtingų krypčių. Be to, fiksuojamas tas pats objektas iš priešingų krypčių.
Atvaizdai klojasi distancijos mažinimo (didinimo) principu, panaikinant kontekstą ir išryškinant tam tikrą tekstą. Pirmas atvaizdas – erdvės fiksacija, antras – pagrindo, nuo kurio buvo fotografuojamas pirmas vaizdas, fotografija.
Pirmas ir antras fiksavimo momentas ištęsiamas laike, t.y. atvaizdai fiksuojami toje pačioje vietoje, bet skirtingu laiku.
Anot autoriaus, tiesiog Debord‘iškas dreifas ir savireguliacija, greitai judant skirtingomis aplinkomis.
Pasitelkiant savireguliacijos principą, kaip teigė G.Skudžinskas, atsiranda vis naujų taktikų pranešimams konstruoti. „Pavyzdžiui, šiuo metu filtruoju lingvistinę informaciją, kontroliuojančią ir organizuojančią mus viešoje erdvėje, be to, darbo taktika yra dar vienas pranešimo sluoksnis, neretai susijęs su fotomedijos tyrimu ir permąstymu. „Taktinis” atspaudų turinys dažniausiai išryškinamas, kai atvaizdai pateikiami pavieniui.
Kitimas užprogramuotas
Tenka su autoriumi sutikti, kad jo pranešimas, pasiekiantis suvokėją, gali būti skaitomas keliais sluoksniais. Juolab kad projektą „Traces“ menininkas nuolat vysto ir keičia. Jis gali suvokėją pasiekti kaip tiesioginė fotografinė medžiaga, kaip instaliacija, artist book’as, skaidrių projekcija, videokoliažas...
Kitimas yra užprogramuotas šio sumanymo genuose. Kitimas - kaip reakcija į personalinę ir visuomeninę situaciją. Kitimas - kaip kaskart specifinio pranešimo pateikimas. Kitimas - kaip tęstinis ginčų objektas. G.Skudžinskui svarbu pateikti interpretacinę aplinką, prisodrintą nuorodų.
Jo nuomone, naivu tikėtis, kad skirtingas socialines ir intelektualines įtakas susiurbęs vartotojas pranešimą suvoks absoliučiai be papildomo triukšmo veiksnio. Juk net galingos ir intensyviai dirbančios viešųjų ryšių kompanijos neatsako už pranešimo rezultatą 100 procentų.
Bet kokiu atveju jis siekė, kad suvokėjas patektų į informatyvią situaciją, verčiančią galvoti apie topologinę kompetenciją ir viešos erdvės patyrimo modelius.
Kadangi visas projektas funkcionuoja kaip atvira sistema, galima jį suvokti ir skaityti tik atskirais etapais.
O patys atspaudai ar jų kompleksas nėra diktatoriški suvokėjo ir pranešimo sąsajos atžvilgiu.
„Galbūt mes kartais iš kūrinio reikalaujame per daug – pateikti koncentruotą atsakymą, bet man visada įdomiau tai, kas „verčia persigalvoti”, - reziumavo autorius.
Naujausi komentarai