Dešimties dienų išvyka į Prancūzijos sostinę buvo pirmasis šio sceninio kolektyvo ir režisieriaus G.Varno prisistatymas tenykštei publikai. Po gastrolių galima teigti: prancūzai, jau žinantys O.Koršunovo ir E.Nekrošiaus vardus, atrado dar vieną.

Salė buvo pilna

Pietinio Paryžiaus priemiesčio „Les Gemeaux“ teatro salėje, talpinančioje 300 žiūrovų, lietuviška F.Dostojevskio interpretacija buvo suvaidinta aštuonis kartus. Keturias valandas trunkantis Gintaro Varno režisuotas spektaklis „Nusikaltimas ir bausmė“ buvo rodomas su prancūziškais titrais. Nors jam baigiantis salėje ėmė darytis labai tvanku, žiūrovai atidžiai stebėjo scenos vyksmą. Salė buvo sausakimša, išskyrus porą vakarų savaitės viduryje.

Pasak režisieriaus Gintaro Varno, prancūzų publika nesivaržo kosėti, bruzdėti ir išeiti iš salės, jei spektaklis nepatinka. Tačiau kauniečiai tokios reakcijos nepatyrė. Priešingai – „Nusikaltimas ir bausmė“ buvo palydėtas audringais plojimais, atsistojus visai salei. Šiltai spektaklį sutiko ir kritika. Apie jį operatyviai parašė nacionaliniai dienraščiai „Le Figaro“, „Liberation“, savaitraštis „Telerama“, net ekonomikos dienraštis „Les Echos“.

Pavadino šedevru

„Raskolnikovas nubudo šlapias nuo prakaito, jo kūnas ir plaukai buvo tiesiog permirkę – jis buvo apimtas siaubo“. Šis „Nusikaltimo ir bausmės“ sakinys tampa pagrindu Gintaro Varno teatrinei kūrinio adaptacijai. Raskolnikovo košmaras pradeda 2004 metais sukurtą spektaklį, dabar pirmą kartą rodomą Prancūzijoje. Dostojevskio herojus vis prisimena savo vaikystės miestelį, ir vėl sapnuoja, kaip grupė girtų valstiečių žudo kumelę prie smuklės durų. Varnas projektuoja nespalvotus vaizdus, kurie tiesiogiai atliepia knygoje glūdinčią esmę. Scenoje nieko nematyti, tik tamsūs šešėliai ir arklio akis. Projekcija sustabdoma – atėjo laikas Raskolnikovui nubusti, apimtam siaubo“, – rašo Rene Solis dienraštyje „Liberation“.

Pasak kritiko, keturios sudėtingo spektaklio, vaidinamo lietuvių kalba, valandos prabėga akimirksniu.

„Varno spektaklis, ypač paskutinė jo dalis, pasižymi vizualumo pertekliumi. Tačiau negalima paneigti, jog knygos dvasia yra perteikiama tiesiog tobulai, o aktorių vaidyba yra nepriekaištinga“, – pabrėžia savo recenzijoje R.Solis.

„Prancūzijai iki šiol nepažįstamas režisierius Gintaras Varnas pristatė išbaigtą ir ambicingą F. Dostojevskio „Nusikaltimo ir bausmės“ adaptaciją penkiolikai aktorių. Lietuvių režisierius sukuria stiprų šedevro įspūdį“, – rašo lapkričio 30 dienos numeryje dienraštis „Le Figaro“.

Komplimentai spektaklio herojui

Ypač spauda išskyrė Rodiono Raskolnikovo vaidmens kūrėją Gytį Ivanauską, prancūzų teatro gurmanams jau gerai pažįstamą iš Oskaro Koršunovo spektaklių, rodytų Prancūzijoje. Štai ištrauka iš straipsnio dienraštyje „Liberation“.

„Vaiduokliškas, trapus kūnas, šaltas veidas, jausmingos lūpos – Gytis Ivanauskas idealiai tinka iškankinto žudiko vaidmeniui. Jo lova, kurioje jis praleidžia didžiąją dalį laiko, ir traukinio bėgiai žymi ribą – ribą tarp dienos ir košmariškos nakties, gėrio ir blogio, gyvenimo ir mirties. Tiesiai priešais publiką, kitoje scenos pusėje egzistuoja kitas teatras, kurio kėdes yra užėmusios lėlės – Raskolnikovo aukos. Šio sceninio veiksmo jėga ir estetizmas yra persunktas sunkiai paaiškinamu sunkumu“, – rašo R.Solis.

Laikraščio „Le Figaro“ publikacijoje irgi atkreipiamas dėmesys į aktorių įtaigą. „Stiprios kūrybinės pajėgos su išskirtinai puikiu, nervingu, skausmingu, tuo pat metu švytinčiu ir apgaubtu šešėlio Raskolnikovo vaidmenį atliekančiu aktoriumi Gyčiu Ivanausku priešaky sugeba prikaustyti publikos dėmesį, nors skaitant subtitrus, tampa sudėtinga stebėti vyksmą scenoje. Nepaisant to, spektaklis suvaidintas puikiai.“