Garsiojo mūsų dailininko paveikslus pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo ketinama eksponuoti Rusijoje

Paskutinį sykį ten Čiurlionis viešėjo 1975 metais: minint jo gimimo 100-metį, didelė paroda buvo surengta Maskvos Tretjakovo galerijoje. Dabar planuojama, kad 2010-aisiais dailininko kūriniai svečiuosis jo jaunystės mieste Sankt Peterburge, garsiajame Ermitaže.

Solidus pasiūlymas – pirmąkart

Dėl to preliminariai jau tarėsi Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis ir Ermitažo direktorius Michailas Piotrovskis.
„Su kolega Piotrovskiu bendravome šią savaitę per dalykinę vakarienę Vilniuje. Jis išsyk užmezgė pokalbį apie Čiurlionį ir ėmė pasakoti, kad žavėjosi jo kūryba nuo vaikystės. Kol kas visų būsimosios parodos detalių nesame aptarę. Sutarėme tik dėl laiko – tai būtų 2010 metų antroji pusė. Ermitažo direktorius norėtų, kad Čiurlionio kūrinius galėtų pamatyti kuo daugiau peterburgiečių, jau grįžusių į miestą po atostogų“, – sakė O.Daugelis. Pasak jo, profesorius M.Piotrovskis yra legendinė Sankt Peterburgo meno pasaulio figūra, eruditas ir aukštos klasės profesionalas. Ilgametis Ermitažo direktorius šį postą perėmė iš garsiajam muziejui anksčiau vadovavusio savo tėvo.
O.Daugelis pastebi, kad dar konkrečiai nekalbėta ir apie parodos apimtis, apsaugą, išlaidas, susijusias su kūrinių draudimu, gabenimu. „Tai labai solidus pasiūlymas, nes Ermitažo vardas žinomas visame pasaulyje. Parodos išvežimą greičiausiai parems Vyriausybė arba Vilniaus savivaldybė, kuri yra pasirašiusi su Sankt Peterburgu partnerystės sutartį. Manau, kad į Sankt Peterburgą vežtume apie 60-ies Čiurlionio kūrinių rinkinį, panašų, kaip eksponuotas Varšuvoje. Iki to laiko aš turiu apsilankyti Ermitaže ir apžiūrėti sales, siūlomas paveikslams eksponuoti.“
Tai pirmas labai konkrečiai išreikštas Rusijos pusės pageidavimas eksponuoti Čiurlionį. „Iki tol būta tik abstrakčių pasvarstymų, bet jokia konkreti kultūrinė institucija pasiūlymų nebuvo pateikusi. Tarkim, Rusų muziejus Sankt Peterburge turi du Čiurlionio paveikslus, bet niekada neprašė jo parodos“, – primena O.Daugelis. 2010 metais Čiurlionio parodos pageidauja ir Milanas, todėl reikės suderinti kūrinių sąrašus, tikslų eksponavimo laiką.

Brangiai kainuojantis malonumas

Iš buvusios SSRS erdvės pageidavimų surengti Čiurlionio parodą beveik negaunama, nes tai susiję su labai aukštai iškelta reikalavimų kartele.
„Neseniai tokį norą buvo išreiškęs Kijevas, bet jie norėjo parodos labai greitai, o jai surengti tinkamos salės, kurioje būtų kondicionavimas, tausojantis paveikslus apšvietimas, kol kas neturi“, – argumentavo atsisakymą muziejaus direktorius. Ne bet kuris prašytojas gali gauti sutikimą surengti garsiojo mūsų tautiečio kūrinių ekspoziciją. Kūriniams pervežti ir eksponuoti keliamos griežtos sąlygos – nuo geriausių Europoje kūrinių transportavimo firmų paslaugų, specialių dėžių su kondicionavimo sistema, restauratoriaus palydos iki ne stipresnio kaip 40 liuksų ekspozicijos apšvietimo. Po tolimos kelionės Čiurlionio paveikslams privalu ilsėtis trejus ar net penkerius metus, ir tokio režimo jo kūrybinį palikimą saugančiame muziejuje griežtai laikomasi.
Išvežti Čiurlionį į užsienį kainuoja didelius pinigus. Ypatingais atvejais, kai tai susiję su reprezentaciniais, proginiais aspektais, išlaidas apmoka Lietuvos Vyriausybė, pastebi O.Daugelis. Taip buvo su 2000-aisiais surengta paroda Paryžiuje arba nuvežtąja į Varšuvą, minint Lietuvos ir Lenkijos diplomatinių santykių atkūrimo dešimtmetį. O už kitas – pavyzdžiui, Čiurlionio rodymą pernai Danijoje arba Vokietijoje, kur jis eksponuotas daug kartų, mokėjo priimančios šalys, sako muziejininkas.

Lydi ir ginkluota apsauga

Dar vienas svarbus aspektas, kurį pabrėžia O.Daugelis, – saugumas. „Kūrinių draudimas atsieina milijonines sumas. Vien tik garsųjį Čiurlionio „Rex“ paveikslą draudžiame didesne nei 1 milijono litų suma. Iš užsienio parodų parvežtus kūrinius prie kelto Klaipėdoje pasitinka ginkluota apsauga ir parlydi iki pat muziejaus Kaune“, – pabrėžia jis.
„Specialiai parodai Paryžiuje buvo pagamintos visus tarptautinio meno kūrinių pervežimo reikalavimus atitinkančios dėžės. Čiurlionio paveikslai buvo vežami moderniausia įranga aprūpintu sunkvežimiu, kūrinius lydėjusi P.Gudyno restauravimo centro restauratorė tikrino jų būklę Kaune ir Paryžiuje. Parodos bendra draudimo suma buvo 50,54 milijono litų, ją vežti į Paryžių buvo patikėta Suomijos firmai, kuri 1992 metais gabeno Čiurlionio paveikslus į Tokiją“, – primena reikšmingo įvykio detales muziejaus M.K.Čiurlionio skyriaus darbuotoja Vaiva Kavaliauskaitė.
Pasak direktoriaus, saugumo klausimus ypač preciziškai reikės aptarti rengiantis parodai Ermitaže. Į Sankt Peterburgą Čiurlionis galėtų gana patogiai nukeliauti ir geležinkeliu, jei būtų užtikrintos jautriems kūriniams būtinos sąlygos.
1975-ųjų kelionė į Maskvą buvo gana problemiška. „Tada lydėjusi Čiurlionio parodą jo palikimo saugotoja, sesuo Valerija Čiurlionytė-Karužienė, parsivežė labai nekokių įspūdžių apie techniškąją šio įvykio pusę. Ji apskritai laikėsi nuomonės, kad Čiurlionio kūrinių vežioti nereikėtų“, – primena menotyrininkė dr. Rasa Andriušytė-Žukienė.

Albumai poliglotai

Muziejininkai pasakoja, kad tarp atėjusiųjų pasižiūrėti Čiurlionio kūrinių jo vardo muziejuje Kaune būna labai įvairių tautybių žmonių. Posovietinės erdvės piliečiai šį menininką kaip tam tikrą Lietuvos emblemą yra įsidėmėję dar prieš keletą dešimtmečių.
„Kurį laiką neturėjome leidinių apie Čiurlionį rusiškai. Į tai rusakalbiai lankytojai reagavo gana skausmingai. Prieš keletą metų muziejuje lankėsi Lietuvoje gastroliavęs populiarus dainininkas Olegas Gazmanovas. Neradęs literatūros apie Čiurlionį rusų kalba, jis mus netgi apkaltino diskriminacija“, – pasakojo O.Daugelis.
Dabar Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus lankytojams siūloma leidinių apie garsųjį dailininką lietuvių, anglų, vokiečių, lenkų, rusų kalbomis. 1997 metais išleistas ir Italijoje spausdintas Čiurlionio albumas „Eskizai. Paveikslai. Mintys“ yra gana brangus: lietuviškas variantas kainuoja 50 litų, užsienio kalbomis – gerokai brangiau.
Muziejus buvo užsibrėžęs išleisti šią knygą 9 kalbomis, tačiau kol kas ji išėjo tik lietuviškai, angliškai, rusiškai ir vokiškai. Lietuviška perkama mažiausiai, nebent dovanoms. Turbūt Čiurlionį jau įpratome laikyti prestižine kultūros eksporto preke, kuria, nukritus geležinei uždangai, tepasidžiaugia pasaulis.