- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, kurį prof. Antanas Andrijauskas yra pavadinęs neatsiejama lietuvių tautinės mitologijos dalimi, klojo ne tik modernaus lietuvių tautinio meno pamatus. Romantizuota jo biografija, kūrybos motyvai tapo neišsemiamu įkvėpimo šaltiniu kitiems menininkams. Tautodailininkei Laimutei Fedosejevai romantizmo genijaus menas padėjo išlaikyti ryšį su lietuvybe.
Karaliaučiuje gimusiai, lietuviškoje šeimoje, tačiau kitoje tautinėje aplinkoje užaugusiai L. Fedosejevai M. K. Čiurlionis buvo tarsi menamas tiltas į Lietuvą – pasakiškas, romantizuotas, kupinas šviesos. Dar besimokydama universitete ji įsigijo Valerijos Čiurlionytės-Karužienės ir Juditos Grigienės parengtą M. K. Čiurlionio kūrinių albumą, pradėjo rinkti reprodukcijas.
Ilgainiui L. Fedosejeva saviraišką atrado liaudies mene, tautodailėje, o tai ir privedė prie konkrečios saviraiškos formos – karpinių. „Karpiniai – kaip plaštakės, pažeidžiami ir nepatvarūs, tačiau grakštūs ir mįslingi, kiekvieno savo šaknys, mintys“, – yra sakiusi menininkė.
Nuo tradicinių karpinių formų pereiti prie kažko naujo – M. K. Čiurlionio tautodailininkei buvo netipiškas žingsnis.
M. K. Čiurlionis ne kopijuojamas, o einama savitos interpretacijos keliu, ieškant grafiškos, linijinės M. K. Čiurlionio tapybos raiškos.
„Kai pasakiau apie idėją pirmą kartą, sulaukiau ne šiaip nesupratimo, o net neigimo. Tačiau padariau karpinį pagal M. K. Čiurlionio „Pasaka. Karalaitės kelionė II“, pristačiau jį parodoje Vilniuje. Darbas neliko nepastebėtas, paklausė, kada dar...“ – apie aplinkos nepasitikėjimą, kurį teko įveikti, pasakoja tautodailininkė. Įkvėpimo kurti ji dar ir šiandien remiasi iš senojo M. K. Čiurlionio albumo.
2005 m. L. Fedosejeva pristatė savo kūrinius parodoje „Mano Čiurlionis“. „Kai įsisavinama ir suvaldoma medžiaga ir jos apdorojimo priemonės, galima tada eiti ir nepramintais keliais. Kaip tik tokiu laikytinas itin įdomus ciklas „Mano Čiurlionis“, – tąkart rašė dr. Vytenis Rimkus. – Toks uždavinys galimas tik karpytojui, gerai jaučiančiam ir M. K. Čiurlionio kūrybos esmę, ir karpymo technikos specifiką.“
Anot žinomo menotyrininko, šio ciklo darbuose M. K. Čiurlionis ne kopijuojamas, o einama savitos interpretacijos keliu, ieškant grafiškos, linijinės M. K. Čiurlionio tapybos raiškos.
Druskininkuose veikianti paroda sertifikuotai tradicinių amatų meistrei, Kultūros ministerijos laureatei jau 45-oji. Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakulteto Reklamos ir komunikacijos katedros lektore dirbanti menininkė savo kūrybinius projektus skaičiuoja dešimtimis: dalyvauta parodose ne tik Lietuvoje, bet ir Airijoje, Austrijoje, Baltarusijoje, Estijoje, Izraelyje, Japonijoje, JAV, Lenkijoje, Rusijoje, Šveicarijoje, Ukrainoje, Vokietijoje.
Kas? L. FEDOSEJEVOS KARPINIŲ PARODA „MANO ČIURLIONIS“
Kur? Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje (M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkuose)
Kada? Veikia iki kovo 22 d.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
M. Mažvydo bibliotekoje – paskutinė galimybė išvysti seniausią čia saugomą knygą „Postilė“
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje sekmadienį paskutinė galimybė pamatyti žymaus lietuvių raštijos kūrėjo, Karaliaučiaus klebono Jono Bretkūno pamokslų rinkinį „Postilė“. ...
-
Trumpųjų filmų festivalyje – Kanados Pirmųjų Tautų kinas, VR filmų programa ir animacija suaugusiems
Sausio 15–21 dienomis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių kino salėse bei prie namų kino ekranų susirinkusius žiūrovus iš žiemiško snaudulio žadins ryškus trumpametražis kinas, kadangi čia vyks 18-asis Vilniaus tr...
-
Kultūros viceministre dirbs Ingrida Veliutė, kanclere – Regina Jaskelevičienė3
Kultūros ministras Šarūnas Birutis į politinio pasitikėjimo komandą viceministre dirbti pakvietė menotyrininkę, paminklosaugininkę Ingridą Veliute, ministerijos kanclerės pareigas eis teisininkė Regina Jaskelevičienė. ...
-
Atverta paskutinė istorinė koplyčia
Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje tikintiesiems ir svečiams atverta paskutinė šios šventovės koplyčia – Valavičių (Karališkoji) koplyčia. Ji restauruota tikinčiųjų lė&...
-
Raudonas rašalas – tabu: gali prišaukti nelaimę2
Korėjiečių kultūroje raudonu rašalu šiukštu negalima rašyti kieno nors vardo. Tikima, kad tai atneša nelaimę. Korėjoje raudonas rašalas naudojamas tų žmonių vardams rašyti, kurie netrukus mirs arba jau ...
-
Nuaidėjo Kalėdinių giesmių festivalis
Įsimintinas 2024-ųjų pabaigos akcentas – Kalėdinių giesmių festivalis, įvykęs Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje. Čia koncertavo chorai ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš kitų Lietuvos miestų. ...
-
Laiškas iš Ukrainos su linkėjimais ir Banksy atvirukais
Rašau jums antrąjį laišką iš Ukrainos. Kas per mėnesį įvyko naujo? Beveik nieko. Virš Ukrainos vis dar neskraido lėktuvai, tik raketos ir dronai. Vis dar lyja lietus, kartais pasninga, o kartais ir saulė pašviečia. B...
-
Lietuvos partizanų uniformos: nepriklausomybės tąsos ženklai
Sovietinės okupacijos metais Lietuvos valstybingumo simboliai buvo naikinami ir trinami iš atminties. Dėvėti Lietuvos kariuomenės uniformą – garbė, atsakomybė ir pasididžiavimas savo valstybe, todėl šį Lietuvos valstybės simbol...
-
Ukrainiečių ir lietuvių aktorė, prodiuserė Kiseliovaitė: Ukrainos teatrui reikia pokyčių2
„Šiandienos teatras turi būti toks, kokios norėtume rytojaus visuomenės“, – šia garsia Ukrainos režisieriaus Les Kurbas, Stalino režimo sužaudyto 1933 m., fraze savo darbe vadovaujasi Kristina Kiseliovaitė – u...
-
Kas spalvotesnis už juodą ir baltą spalvas?2
Prisimenant 2023-iųjų parodą „Juoda / Balta“, vykusią Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“, ir lyginant ją su šiuo metu veikiančia paroda, apima malonus lengvumo jausmas. Ne tik dėl galerinės ...