- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lapkričio 4 d. 13 val. per LRT Plius laidoje ,,Stop juosta“ galėsite geriau pažinti Pakruojį.
„Stop juostos“ maršrutas nr. 62 – Pakruojis
Šio maršruto veikėjai – Lietuvos malūnų tyrinėtojas, muziejininkas Eligijus Juvencijus Morkūnas, pakruojiškis paveldosaugininkas Mindaugas Veliulis, amžininkė iš Pakruojo rajono Genovaitienė Jasiūnienė. Taip pat – Linkuvos kultūros centro vaikų folkloro ansamblis „Ratinėls”.
Pakruojo kraštu laidos „Stop juosta“ komanda keliaus neįprastu būdu – riedės buvusio siaurojo geležinkelio bėgiais. Būtent šis geležinkelis tarpukariu sujungė Šiaurės Aukštaitijos miestelius – Petrašiūnus, Linkuvą ir Pakruojį. Dar XIX a. pradėtas tiesti siaurasis geležinkelis tarpukariu suklestėjo – imtos statyti naujos stotys, pramoninius vagonus keitė keleiviniai, o kelionės populiariais maršrutais tapo krašto legenda.
Maršrutas pradedamas keliaujant po Pakruojo apylinkes. Pirma stotelė – Petrašiūnai. Šis gražus kaimas garsėjo ne tik kasamu dolomitu, naudojamu kelių tiesimui, bet ir siaurojo geležinkelio mazgu. „Petrašiūnai buvo tarsi didesnė stotelė su keliomis atšakomis. Iš čia buvo galima nuvažiuoti iš Petrašiūnų į Linkuvą bei Žeimelį,“ – pasakos Pakruojo rajono savivaldybės kultūros paveldo vyriausiasis specialistas Mindaugas Veliulis.
Per Petrašiūnų siaurąjį geležinkelio tiltą, pastatytą 1937 metais, tarpukariu į Gubernijos dvarą prie Šiaulių buvo gabenamas dolomitas. Petrašiūnų siaurojo geležinkelio tiltas kartu su geležinkelio stotimi įrašytas į kultūros vertybių registrą.
Pakruojis – lygumų, vėjų ir malūnų dangoraižių kraštas. Laidoje muziejininkas Eligijus Juvencijus Morkūnas lankysis XX a. pradžioje pastatytame 8 kampų keturaukščiame vėjo malūne ir pasakos apie malūnininkystės plėtrą ir funkcinį pastatų panaudojimą.
Tarpukariu Lietuvoje iš viso veikė apie 2000 vėjo malūnų. Daugiausia jų – Pakruojo krašte. Aplankomas Pakruojo dvaras, priklausęs baronui Vilhelmui fon Ropui, kuris taip pat turėjo ir malūną priešakyje. Būtent čia prasideda ir pati krašto istorija, kurią, kaip ir apie pirmuosius krašto pramonininkus žydų tautybės brolius Maizelius, pasakos M.Veliulis.
Kita maršruto stotelė – vienas įdomiausių tarpukario statinių – ugniagesių draugijos gaisrinė/stoginė, ant kurios iki šių dienų išlikę autentiški užrašai. Ši gaisrinė – vienas unikalesnių Pakruojo pastatų, kurio kopija stovi Rumšiškių muziejuje.
Ant Kruojos kranto stovi seniausia medinė sinagoga, kurią tarpukariu tyrinėjo garsus Lietuvos kalbininkas, Jono Jablonskio mokinys Chackelis Lemchenas. Pagal C.Lemcheno darytas nuotraukas, ši sinagoga vėliau buvo rekonstruota. Šis statinys – viena seniausių medinių sinagogų Lietuvoje bei Europoje, išlikusių šiai dienai.
Dar viena išskirtinė Pakruojo vieta – siaurojo geležinkelio stotis. Siaurukas pastatytas per Pirmą pasaulinį karą, nutiesus ruožą „Šiauliai – Pasvalys“. Teigiama, kad šioje stotyje virė gyvenimas: čia susitikdavo ir ūkininkai, ir į šokius važiuojantis jaunimas.
Malūnų produkcija ir geležinkeliai buvo svarbūs visoje Lietuvoje tarpukariu veikusioms žemės ūkio draugijoms „Lietūkis“. Tipinis „Lietūkio“ sandėlis – Pakruojyje 1938 metais suprojektuotas architekto Broniaus Elsbergo. Šis pastatas taip pat įtrauktas į kultūros vertybių sąrašą. Apie pastato funkciškumą ir jaunimo šėliones, siekiant sustabdyti šalimais buvusį traukinį, pasakos muziejininkas Eligijus Juvencijus Morkūnas.
Laidos pabaigoje prisiminimais apie šį nuostabų kraštą dalinsis ir amžininkė, Linkuvos gyventoja Genovaitė Jasiūnienė.
Apie tarpukariu klestėjusį siaurąjį geležinkelį, buvusią Petrašiūnų stotį, didingus malūnus, dvarą, kuriame prasidėjo Pakruojo istorija ir vieną įdomiausių tarpukario statinių – ugniagesių draugijos gaisrinę/stoginę sužinosite jau šį sekmadienį, Pakruojo kraštui skirtoje „Stop juosta“ laidoje.
„Stop juosta“ – sekmadienį, lapkričio 4d., 13 valandą per LRT Plius kanalą.
Visas šio maršruto naujienas galite sekti „Stop juostos“ ir LRT „Facebook“ paskyrose bei laidos „Youtube“ kanale.
Visi laidų įrašai talpinami LRT mediatekoje.
Laida kuriama bendradarbiaujant su Lietuvos kultūros taryba ir patronuojant UNESCO. Projektas dalinai finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos.
TV laida „Stop juosta“ – konkurso „Pragiedruliai“ 2016 m. geriausias televizijos dokumentikos projektas.
Pirmosios Lietuvos respublikos progreso sprogimas – ne tik Kaune – visoje Lietuvoje. Modernizmo ženklai, iškilios asmenybės ir šių dienų miesto žmonės su savo istorijomis ir muzikinėmis emocijomis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas1
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga3
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Klaipėdoje liepsnos tango aistros
Po savaitės Klaipėdoje galėsime išvysti vieną garsiausių šių dienų Argentinos tango šokėjų ir jo suburtą grupę. Pasaulio tango čempionu pripažintas šokėjas Marcos Ayala kitą penktadienį kaitins žiūrovų kraują ant...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas1
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...