- Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
L. Kriukelienės istoriniai tapybos vaizdiniai ir metaforų pasauliai
-
L. Kriukelienės istoriniai tapybos vaizdiniai ir metaforų pasauliai
-
L. Kriukelienės istoriniai tapybos vaizdiniai ir metaforų pasauliai
-
L. Kriukelienės istoriniai tapybos vaizdiniai ir metaforų pasauliai
-
L. Kriukelienės istoriniai tapybos vaizdiniai ir metaforų pasauliai
Istorinė tapyba Lietuvoje turi savo tradiciją, o Lietuvos istorijos įvykiai ir svarbiausios temos yra sulaukę įvairių interpretacijų Lietuvos dailėje. Tapytoja Laima Kriukelienė yra suradusi itin betarpišką istorijos perteikimo ir matymo būdą, moteris savo monumentaliuose tapybos darbuose sudėlioja svarbiausius pasakojimo apie Lietuvą simbolius ir ženklus.
Aktyvi menininkė
Dailės pedagoge Utenos kolegijoje dirbanti menininkė priklauso Lietuvos dailininkų kūrybinei grupei "Individualistai" (2015–2020), yra apdovanota Utenos meno ir kultūros premija.
"Kūryba man – tai gyvenimo pilnatvė, džiaugsmas, o taip pat minčių, idėjų ir ieškojimų įprasminimas", – sako aktyviai kurianti tapytoja. Jos darbštumo įrodymas – dešimtys personalinių ir grupinių parodų, kuriose dalyvauta daugiau nei per 30 kūrybinio darbo metų.
L.Kriukelienė yra surengusi ne vieną savo istorinės tapybos personalinę parodą, iš kurių verta paminėti 1999-aisiais Pedagogų profesinės raidos centre Vilniuje vykusią personalinę parodą; 2003 m. drauge su studentais surengtą parodą Seimo parlamento galerijoje. Menininkės darbai buvo eksponuoti Radvilų rūmuose rengtose parodose "Lietuvos tūkstantmetis" (2007), "Lietuvos laikas" (2009), "Lietuvos sakmė" (2011). Savo autorines parodas autorė yra surengusi Seimo parlamento galerijoje (2010), Zarasų krašto muziejuje (2012), Kauno Paminklinėje Kristaus bažnyčioje (2014), Vilniaus rotušėje (2017).
Motyvų transformacijos
Didžiąją daugumą molbertinę ir sieninę tapybą, grafiką, erdvines kompozicijas kuriančios menininkės darbų jungia istoriniai pasakojimai arba istorinių motyvų transformacijos.
Menines idėjas tiek realistiniu, tiek ir abstrakčiu vaizdavimo būdu perteikiančios L.Kriukelienės darbuose kuriamas pasakojimas yra itin nuoseklus, sujungiantis istorinių asmenybių, valstybingumo simbolius, įvykių aplinkos kontekstą į vieną įtaigų, ryškų vaizdinį.
Kūryba man – tai gyvenimo pilnatvė, džiaugsmas, o taip pat minčių, idėjų ir ieškojimų įprasminimas.
Dažnai svarbiai istorinei temai išryškinti autorė pasirenka precizišką realistinį vaizdavimo būdą. Tokie, pvz., yra jos kūriniai "Kunigaikščių žaidimas – Lietuvos laikas ", "LDK I-ojo Statuto priėmimas". Tai – monumentalūs darbai, kuriuose svarbios tiek figūrinės kompozicijos, tiek preciziško istorinio rekvizito detalės, tiek ir šiuolaikinio požiūrio dermė.
Svarbią reikšmę menininkės darbuose turi ir ryški, kontrastais paremta spalvų gama, suteikianti pasakojimui teatrališko dramatiškumo.
Dar kituose darbuose autorė sujungia grafikos ir tapybines stilistikas, folklorinę tradiciją ir moderniąją raišką. Darbo "Lietuvos istorijos slenksčiai" kompozicinį pagrindą sudaro daugybė stilizuotų figūrų, kurios yra išdėstytos simetriškoje ir ritmiškoje erdvėje; minimali rusva koloristika tik padeda išryškinti folkloriniais motyvais stilizuotas karališkosios poros figūras kaip valstybingumo pamatą.
Abstrakcijos ir realybė
Istorinę tematiką netikėtai ir konceptualiai L.Kriukelienė pateikia ir realistinius bei abstrakčiuosius elementus sujungiančiuose darbuose. Abstrakti gamtos simbolika, prislopinti koloritai tik išryškina kovų, etnografinių motyvų, gamtos ir darbų ciklo mitologinę prasmę. Tokie yra darbai "Raudonėnai", "Rupunionys", kuriuose yra sukuriamas pasikartojantis lietuvio gyvenimo ir pasaulėjautos ciklas, sudarantis harmoningą pilnatvę.
Monumentalūs L.Kriukelienės darbai, skirti lietuvių istorinėms kovoms, sujungia skirtingas tapybos technikas, išryškina istorinių kovų mastą ir svarbą. Tapybos darbus "Žalgirio mūšis" ir "Oršos mūšis" sudaro batalinių kovų fragmentai, kurie sujungia skirtingus pasakojimus į visumą ir atskleidžia pergalių bei pralaimėjimų nuotaikas, vilties, tikėjimo ir pasididžiavimo jausmus.
Darbuose "Tikėjimasis", "Amžinybės amžinybė" autorė konceptualizuoja lietuviškosios tapatybės, valstybingumo idėjas ir pateikia jas per abstrakčiąją stilistiką, kai kuriami geometrines abstrakčias stilizuotas formas, kontrastingas spalvas sudarantys simboliai, kai pasitelkiama tekstilės (kilimo, galbūt rankšluosčio) simbolika, sujungianti žmones, visatą, tradiciją į vientisą vaizdinį.
Kūrybiniai pasirinkimai
Šiuolaikinėje Lietuvos dailėje Lietuvos istorijos tema ne itin populiari. L.Kriukelienės darbuose ji naujai įprasminama peizažo, figūrinių kompozicijų, portretų jungtimis. Taip autorė išreiškia savo santykį su praeitimi, gimtine, jos vaizduojamas žmogus yra neatsiejamas nuo savo šaknų, istorijos ir gamtos.
Pati autorė apie savo istorinius tapybos ciklus kalba su begaliniu įkvėpimu, nuoširdumu ir aistra. "Geras jausmas užlieja širdį, kai pastebiu, kad nutapytas paveikslas istorine tema nepalieka abejingu jauno ar vyresnio žmogaus, besidominčio savo krašto praeitimi", – sako L.Kriukelienė.
Ją ypač džiugina, kai kūriniai istorine tema sudomina šiandieninį jaunimą. "Įtaigus istorine tema sukurtas paveikslas jauno žmogaus samprotavimuose palieka ryškų pėdsaką. Tokiame kūrinyje jis ieško savo tapatybės, didžiuojasi tautos istoriniais herojais, jaučiasi tikru šios šalies gyventoju", – pastebi tapytoja.
L.Kriukelienė neabejoja sukursianti dar ne vieną tautos istorijos įkvėptą paveikslą, tačiau neslepia, kad ją įkvepia ir kosmoso tematika, gyvenimo prasmės bei būties temos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas1
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...
-
Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos
Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Ketvirtadienį Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų ...
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“117
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...