- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šie rinkimai vainikavo tradicinę kasmetinę Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslininkų diskusiją apie 2020 m. lietuvių autorių knygas.
Leidyba net nestabtelėjo
Nuo 2003 m. į kasmetinius knygų aptarimus susirenkantys literatūrologai, kaip jau įprasta pastaraisiais metais, jungiančios pokalbio temos neformulavo, nors ne viename pranešime minėtas viruso ir pandemijos kontekstas. Nors lietuvių literatūros kūriniuose jis kol kas menkai atspindėtas, bet padariniai minėti kalbant apie knygų prieinamumą: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kataloguose buvo pasigesta laisvai skaitytojams prieinamų per praėjusius metus išleistų elektroninių knygų, kurių leidybą pandemijos metu papildomai finansavo Lietuvos kultūros taryba.
Nors pandemija apnuogino technologinį nepasirengimą, e.knygų trūkumą ir neprieinamumą, akivaizdu, kad metiniai leidybos mastai neatrodo sumažėję – pirminį sąrašą, kuris sudaromas pagal Nacionalinės bibliotekos pateikiamą bibliografinę informaciją apie Lietuvoje išleistus leidinius ir iš kurio vėliau atrenkamas dvyliktukas, sudarė 530 knygų, per praėjusius metus išleistų lietuvių kalba Lietuvoje. Iš jų – 101 vaikų literatūros knyga, o likusios 429 – įvairiausios kokybės ir temų poezijos, prozos, dokumentikos, memuaristikos knygos, iš jų literatūrologų dėmesio vertų apie 100.
Jungianti tema
Aptariant 2020 m. knygas konstatuota, kad praėję metai gana įprasti lietuvių literatūrai: netrūko nei geros poezijos, nei išmoningai sukonstruotų romanų ar įsimenančių egodokumentikos tekstų, sustiprėjusi regisi novelė, bet nublankusi esė.
Kaip išskirtiniai poezijos rinkiniai minėti Antano A.Jonyno "Naujieji sonetai" ir Kęstučio Navako "šeši šeši".
Praėjusių metų prozos tekstuose vyravusios nepriklausomybės virsmo ir XX a. paskutiniojo dešimtmečio refleksijos jau priartėjo prie perprodukcijos (Sauliaus Šaltenio, Jurgos Tumasonytės, Vaivos Rykštaitės romanai), kurios išvengti pavyko Rimantui Kmitai, naujajame romane "Remyga", palyginti su "Pietinia kronikas", pakeitusiam ir personažą, ir optiką.
Viena praėjusių metų knygas jungiančių temų galėtų būti kūnas ir kūniškumas: šis motyvas kūrybiškai plėtojamas Akvilės Kavaliauskaitės novelių rinkinyje "Kūnai", o Tomo Petrulio eilėraščių rinkinio "Sterili" žaidybiškoje kalboje netikėtai pinasi kūniškų ir religinių patirčių prasmės.
Apie persikūnijimo patirtis Rimvydas Stankevičius rašo naujausiame poezijos rinkinyje "Kiaurai kūnus". Indrės Valantinaitės rinkinys "Apsisiautusios saule" išsiskiria estetinio pasaulėvaizdžio vientisumu ir XXI a. pradžios kontekste autentiška lyrinės subjektės laikysena.
Išskirtas ir literatūriškai pasiteisinęs kūrybos atramų ieškojimas Europos kultūroje – Undinės Radzevičiūtės romanas "Blogio ir grožio biblioteka" ir Alvydo Valentos eilėraščių rinkinys "Prierašai neegzistuojančioms "Iliados" ir "Odisėjos" iliustracijoms".
Aukšta menine verte išsiskyrė (auto)biografiniai pasakojimai: Alfonso Andriuškevičiaus "Nesufalsifikuotų dienoraščių" fragmentuose trinama riba tarp meno kūrinio ir kasdienybės estetinės patirties, o teatrologė Audronė Girdzijauskaitė atsiminimų romane "Atminties šuliniai", atvirai ir detaliai pasakodama apie gyvenimą Nikitos Chruščiovo laikų Maskvoje, memuarams suteikia literatūrinės vertės.
Nerimą keliančios tendencijos
Diskutuodami apie 2020-ųjų lietuvių literatūrą literatūrologai konstatavo, kad kūriniuose vyrauja empirika, kasdienybė ir tikrovė – dažniausiai iki idėjų lygmens nepakylančios ir neretai plokščios jų kopijos. Ekspertai pasigedo stiliaus individualumo, veikėjų ir pasakotojų įvairovės, juokais užsiminta ir apie knygų taršą – kai rašyti gali kiekvienas, bet skaityti nori anaiptol ne kiekvienas.
Išskirta ir kita įdomi tendencija, vis labiau ryškėjanti pastaraisiais metais – kaip kalbėjimą apie knygas keičia socialiniai tinklai, kaip juose kuriasi vadinamieji recepcijų burbulai, kada kūrėjų kartos nariai aktyviai palaiko vienas kitą.
LLTI literatūrologai pabrėžia, kad praėjusių metų knygų aptarimo tikslas yra ne tik sudaryti kūrybiškiausių knygų dvyliktuką, bet ir aptarti metų tendencijas, išskirti ryškiausius rašytojus ir susieti jų kūrinius su visos lietuvių literatūros raida.
Kūrybiškiausios 2020 m. knygos ir LLTI premijos laureatas bus paskelbtas ir pasveikintas kovo 10 d., tradiciškai minint Kovo 11-ąją. Laureatą iš dvylikos kandidatų slaptu balsavimu renka Instituto literatūrologų vertinimo komisija, patvirtinta Instituto tarybos.
Planuojama, kad pavasarį dvyliktuko pristatymo renginiai ir diskusijos vyks Diasporos knygų klubuose, LLTI bendradarbiaujant su Pasaulio lietuvių bendruomene.
Kūrybiškiausių knygų dvyliktukas
Skelbiama abėcėlės tvarka.
Alfonsas Andriuškevičius, Nesufalsifikuotų dienoraščių fragmentai. Apostrofa, 2020.
Tomas S. Butkus, Ežero žemė: eilėraščių ir poemų romanas su fotografijomis, piešiniais ir žemėlapiais sudaužytoms sieloms ir prisikėlusiems balsams su kūnais Tomo S. Butkaus parašytas, nupieštas ir sukomponuotas centriniame visatos serveryje, išleistas MMXX m. e. metais "Vario burnų" idėjų dirbtuvėse. Vario burnos, 2020.
Audronė Girdzijauskaitė, Atminties šuliniai: atsiminimų romanas. Homo liber, 2020.
Antanas A. Jonynas, Naujieji sonetai, 2018–2020. Tyto alba, 2020.
Akvilė Kavaliauskaitė, Kūnai: novelės. Balto, 2020.
Rimantas Kmita, Remyga: romanas. Tyto alba, 2020.
Kęstutis Navakas, šeši šeši: eilėraščiai. Apostrofa, 2020.
Tomas Petrulis, Sterili: eilėraščiai. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020.
Undinė Radzevičiūtė, Grožio ir blogio biblioteka: romanas. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020.
Rimvydas Stankevičius, Kiaurai kūnus: eilėraščiai. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020.
Indrė Valantinaitė, Apsisiautusios saule: eilėraščiai. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020.
Alvydas Valenta, Prierašai neegzistuojančioms "Iliados" ir "Odisėjos" iliustracijoms: eilėraščiai. Asociacija "Slinktys", 2020.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“115
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...