Kūryba išskyrė ir suvedė

Kūryba išskyrė ir suvedė

Eglė ir Ieva Babilaitės pirmąkart savo parodas pristatė po vienu stogu – Klaipėdoje

Seserys dvynės vilnietės dailininkės Eglė Babilaitė-Sitas ir ir Ieva Babilaitė-Ibelhauptas pirmąsyk uostamiestyje pristato savo darbus, ir pirmąsyk abiejų parodos susitiko po vienu stogu.

Klaipėdos dailės parodų rūmuose, gretimose salėse iki vasario 17-osios įsikūrė džiaugsmingai spalvomis trykštanti E.Babilaitės tapybos ekspozicija „Iš žemės gelmių” ir I.Babilaitės subtilių grafikos miniatiūrų rinkinys „A Mezza Voce”.

„Seserys, dvynės – o tokios skirtingos menininkės”, - svarstė ne vienas, atėjęs į vernisažą. Tai pripažino ir pačios autorės. „Ilgai ieškojome priežasties surengti parodą kartu, bet supratome, kad kuo toliau, tuo labiau mūsų keliai išsiskiria. Gal tame yra mūsų bendrumas?” – šypsojosi jeidvi, pristatydamos savo parodas.

Iš Islandijos ir Maroko

Įspūdinguose paveikslų formatuose, atrodo, vos telpanti Eglės tapyba žaismingai vilioja intensyviomis spalvomis, sakytumei skriete praskriejančiais egzotiškais siužetais ir jiems pavymui lyg aidu atliepiančiais smulkiais raštais suregztais afrikietiškais ornamentais. Čia pat – ūkuose skendinčių paslaptingų peizažų užuominos ir visai kitoks koloritas – kaip šaltas dušas po kaitrios dienos. Pastarųjų darbų „Iš žemės gelmių (Islandija)” gaivi šiaurietiška vėsa ir pietietiško dekoro blyksniai cikle „Ribinė būvių kaita (Marokas)” sulaiko žvilgsnį ir masina tolimo, nepažinto, kitokio pasaulio ilgesingu grožiu. Tapytoja atvirai žavisi juo – tokiomis skirtingomis ir mįslingomis Maroko ir Islandijos kultūromis, išsuptomis to paties vandenyno.

„Mane išprovokavo Islandijos sutemos, rūkai ir kaitrus Maroko spalvynas. Ekspozicijoje Klaipėdoje turėjo dar būti ir papuošalų, sukurtų naudojant autorinę techniką bei įvairias medžiagas – sidabrą ir sidabro vielą, Fezo (Marokas) odą ir Islandijos lavos akmenį. Bet jie ruošiantis parodai „išgaravo”, - sakė E.Babilaitė per vernisažą.

Netikėta staigmena sielai

Paveikslai liudija autorę esant aistringa keliautoja, tolimų šalių ir kultūrų uolia tyrinėtoja. Patirti įspūdžiai ir asmeniniai išgyvenimai, įvairių kultūrinių tradicijų elementai ir meninės išraiškos priemonės susipynė su estetiniais atradimais Eglės drobėse.

Ypač mistika dvelkiančiame iš Islandijos parsivežtame cikle. „Islandija – nuostabą sukeliantis reiškinys, netikėta staigmena sielai”, – neslepia susižavėjimo svečia šalimi tapytoja. Jos visumos pažinimas, anot menininkės, „suteikia galimybę individualiai interpretuoti objektų prigimtį. Ledyno tyla ir vaizdo teikiama ramybė, karšta lava iš žemės gelmių, krioklio ūžesys, šaltis – visa tai naikina ribas tarp dangaus, kalnų ir vandenyno, išprovokuoja tariamus horizontus ir asociatyvią aplinkai, neįprastą spalvų sistemą plokštumoje”.

Maroko ciklą Eglė kūrė iš prisiminimų. Paveikslus pagyvino ornamentų lipdiniais iš gipso, papjė mašė. Jie – kaip ženklas. Ornamentikos pomėgis, atida dizainui išduoda pagal išsilavinimą autorę esant tekstilininkę.

Žiūrovai gali pridurti

O jos sesuo Ieva – grafikė. Tai irgi matyti. Net ir nežinančiam, kad ji iliustruoja knygas. Miniatiūrų ciklą „A Mezza Voce” („Pusbalsiu”) I.Babilaitė sukūrė Lietuvoje ir rezidentūroje Olandijoje. Savo miniatiūras Ieva vadina monotipijomis arba piešiniais. „Jeigu įsižiūrėsite, čia pamatysite daug teksto, kai kurios raidės padidintos, gerokai stilizuotos, panašiai kaip kaligrafijoje”, – aiškino ji.

Ievai artimas toks minčių reiškimo būdas. Grafikė kuria kaligrafines kompozicijas, gal todėl ir jos miniatiūrose piešiniai susipynę su raidėmis ir teksto fragmentais. Bet ne juos šifruoti įdomiausia. Patraukia dailininkės minčių ir emocijų judesiai – tylūs ir gilūs.

Ieva pašnibždomis, mažais formatais veda žiūrovo akis: kalbėti pusbalsiu – tai įdėmiai klausytis, įžvelgti vaizdą tekste, atpažinti mintį vaizde, giliai atsidusti…

„Žiūrovai gali pridurti – sugalvoti joms vardus”, - siūlė laisvai interpretuoti savo miniatiūras menininkė.