Keliaujanti paroda atvers vartus į praeitį

Lietuvos žmonės galės patys nuspręsti, ar atkuriami Valdovų rūmai yra tikras Lietuvos valstybės simbolis, ar brangus istorinis muliažas

Lietuvos žmonės galės patys nuspręsti, ar atkuriami Valdovų rūmai yra tikras Lietuvos valstybės simbolis, ar brangus istorinis muliažas

Lietuvos dailės muziejus, Valdovų rūmų paramos fondas ir Pilių tyrimų centras parengė edukacinę parodą „Praeitis atverta ateičiai. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“. Ji supažindins su svarbiausiais Valdovų rūmų istorijos bei atkūrimo faktais. 2007 - 2009 metais paroda keliaus po Lietuvos muziejus, bibliotekas, kitas kultūros paveldo įstaigas. Savo kelionę pradėjusi Vakarų Lietuvoje - Klaipėdoje ir Palangoje, ji artės prie sostinės, kurioje 2009 metų liepos 6 dieną Valdovų rūmai bus atidaryti.

Kauną ši paroda pasieks ankstyvą 2008 metų pavasarį.

Išvadino genocido aukomis

Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje, praėjusią savaitę įvykęs parodos pristatymas virto tiesiog pokalbiu apie šį jau keletą metų vykdomą ir daug diskusijų visuomenėje sukėlusį objektą. Beje, diskusijos netyla iki šiol. Alyvos į ugnį papylė ir premjero patarėjas Faustas Latėnas, parodos pristatyme rūmų atkūrimo kritikus pavadindamas sovietinio genocido aukomis, iš kurių ištrinta meilė tėvynei.

Projektas didelis ir brangus

Valdovų rūmų atkūrimas yra vienas didžiausių ir brangiausių Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio programos projektų.

Rūmai turi būti atkurti iki 2009 metų liepos 6-osios, būtent tą dieną numatytos atidarymo iškilmės. Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys sako, jog iki tos dienos rūmai gal ir nebus įrengti iki galo. Pasak jo, tai nesibaigiantis procesas, galintis užtrukti ir šimtą metų. Lietuvos valdovų rūmams atkurti valstybė jau išleido 100 milijonų litų. Likusiems darbams, interjerui ir ekspozicijoms įrengti, specialistų skaičiavimais, prireiks dar tiek pat, jeigu ne daugiau. Brangsta statybinės medžiagos, darbai, brangsta eksponatai, kurių būsimai ekspozicijai ieškoma po visą Europą. Per 2005-2007 metus eksponatams įsigyti išleista apie 9 milijonus litų. Šiemet valstybė iš Vyriausybės rezervo fondo papildomai šioms reikmėms skyrė dar 3,5 milijono.

Šios sumos kaitina žmonių aistras. Kitų šalies muziejų, kultūros paveldo objektų darbuotojai jaučiasi nepelnytai užmiršti, skriaudžiami, nustumti į šalį.

Romualdas Budrys teigia, kad šiandien išleidžiamų pinigų nereikėtų gailėti, kadangi jie nėra „suvalgomi“ ar iššvaistomi pavėjui. Jo teigimu, tai, ką šiandien valstybė investuoja, įsigydama meno, istorijos vertybes, dėl kylančių kainų po 5 ar dešimties metų kainuos keleriopai daugiau.

Direktorius patikino, kad valdovų rūmams skiriami pinigai atsakingai skaičiuojami - nuo balandžio mėnesio objekte dirba Valstybės kontrolės komisija.

Oponentai šių ir panašių argumentų nenori girdėti ir vardija virtines kitų svarbių objektų, kuriems valstybės dėmesio ir pinigų reikia jau šiandien, nes rytoj gali būti per vėlu - tokia kritiška esanti kai kurių būklė. Griebiamasi ir kito argumento: esą už tuos milijonus geriau būtų buvę statyti mokyklas, senelių namus, socialinius būstus.

Ietys laužomos dėl idėjos

Ginčininkų ietys kryžiuojamos ne tik dėl solidžių sumų, bet ir pačios idėjos, rūmų atkūrimo koncepcijos pasirinkimo.

Skeptiškai į atstatomus rūmus žiūri ne tik dalis eilinių piliečių, bet ir specialistų - Lietuvos istorijos autoritetų.

Didžiausių abejonių kyla dėl rūmų autentiškumo.

Jo esą, neįmanoma atkurti dėl istorinių šaltinių, brėžinių ir kitokių dokumentų stokos, nėra išlikusių ir autentiškų daiktų.

Tai, kas daroma dabar, neretai pavadinama ir istoriniu kiču, baubu, darkančiu harmoningą Katedros aikštę, paprasčiausiu istoriniu muliažu. Tai, kad baldai, gobelenai ar kiti eksponatai į Vilnių atkeliauja iš Belgijos, Italijos ar Prancūzijos, vertinama kaip pasityčiojimas iš savos istorijos, akių dūmimas būsimoms kartoms.

Rūmų atkūrėjai pateikia savus argumentus. Jie ragina Valdovų rūmų atkūrimą pirmiausia suvokti kaip tautinei savimonei ir istorinei atminčiai svarbaus Lietuvos suverenumo simbolio sugrąžinimą, istorinės tiesos restituciją. Svarbiausia - atkurti LDK dvasią, sukurti moksliškai pagrįstą viziją - kokie galėję būti Valdovų rūmai. Vėlgi pasitelkiamas Vavelio pavyzdys. Teigiama, kad Vavelyje, kurie jau daug metų žadina lenkų tautinę savimonę, pasididžiavimą savo istorija ir patriotizmą, nėra nė vieno baldo, priklausiusio rūmams.

Ekspozicija kuriama jau šiandien

Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje, veikia nuolatinė, kasmet prieš Valstybės dieną naujais eksponatais papildoma LDK valdovų rūmų radinių paroda. Per beveik du dešimtmečius trukusius archeologinius ir architektūrinius tyrinėjimus sukaupta per 300000 radinių: akmeninės architektūros fragmentų, keramikos, metalo, medžio, odos, tekstilės, kaulo, stiklo ir kitų eksponatų.

Jie liudija 14-17 a. pirmoje pusėje rūmus buvus reikšmingu ir aktyviu politiniu, kariniu, teisiniu, kultūriniu, administraciniu centru, atskleidžia valdovų ir jų aplinkos buities, prabangos, pomėgių bruožus.

Tai padės vykdyti Valdovų rūmų atkūrimo interjerų ir ekspozicijų įrengimo programas.

Vėliau visa ši ekspozicija bus perkelta į atkurtų rūmų rūsius.

Atkurtieji Valdovų rūmai bus didžiausia Lietuvoje ekspozicinė erdvė. Juose bus įrengtos specialios reprezentacijos salės, radinių ir kitų vertybių bei valstybingumo muziejus, edukacijos centras, koncertų ir kitų renginių salės, kultūros ir turizmo informacijos centras, suvenyrų ir leidinių parduotuvės.

Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys atstatytus Valdovų rūmus iš anksto vadina Lietuvos turizmo vartais, o Lietuvos dailės muziejaus LDK Valdovų rūmų interjerų ir ekspozicijų skyriaus vedėjas dr. Vydas Dolinskas pasakoja apie keturis jau dabar rengiamus skirtingos tematikos maršrutus, kuriuos galės rinktis būsimieji rūmų lankytojai.

Gyveno šešiolika valdovų

Parodos rengėjai siekia plačiau paskleisti informaciją apie rūmų atkūrimo eigą bei populiarinti šių rūmų, kaip Lietuvos valstybingumo simbolio, idėją. Taip pat norima patraukti kuo daugiau žmonių, kad šis projektas taptų kiekvieno Lietuvoje ir už jos ribų gyvenančio piliečio reikalu, kad visi pageidaujantieji galėtų asmeniškai prisidėti prie rūmų atkūrimo. Dėl to paroda ir bus vežiojama po šalį.

Parodą po Lietuvą lydės rūmų tyrinėtojai ir atkūrimo specialistai, vyks susitikimai su bendruomenėmis, tikimasi aktyvių ir konstruktyvių diskusijų.

Vienas parodos kuratorių, Lietuvos dailės muziejaus LDK Valdovų rūmų interjerų ir ekspozicijų skyriaus vedėjas dr. Vydas Dolinskas pasakojo, kad parodą sudaro dešimt stendų, kuriuose pateikta trumpa rūmų istorinės raidos apžvalga nuo seniausiųjų laikų iki pat atkūrimo. Didžiausias dėmesys skiriamas 14-15 amžių gotikinei piliai bei renesanso ir ankstyvojo baroko rūmams, kuriuos 16-17 amžiais statė ir plėtė Žygimantas Senasis, Bona Sforca, Žygimantas Augustas, Vazų dinastijos valdovai.

Rūmų istorija pateikiama plačiame senosios Lietuvos valstybės, kultūros ir meno raidos kontekste. Apibūdinamas kiekvieno valdovo konkretus indėlis į rezidencijos plėtrą. Manoma, kad šiuose rūmuose galėjo gyventi šešiolika žymesnių Lietuvos valdovų.

Paroda taip pat atspindi ir rūmų nuniokojimo, sunaikinimo ir atkūrimo procesus nuo 17 amžiaus vidurio iki 21 amžiaus pradžios.

Pateikiama informacija apie Rūmų teritorijos archeologinius tyrinėjimus, atkūrimo idėją ir jos realizavimą, atkurtos istorinės rezidencijos daugiafunkcinį kultūrinį panaudojimą, Valdovų rūmų paramos fondo veiklą.

Parodos stenduose šalia tekstų pateikiama Rūmų, valdovų portretų ikonografija, vertingiausių radinių nuotraukos.

Atkuriami nuo pamatų

Valdovų (LDK didžiųjų kunigaikščių) rūmai yra Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis.

Rūmai stovėjo tarp Katedros ir pilies kalno, juos sudarė keturi korpusai su uždaru kiemu. Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmai atkuriami virš 1987- 2001 metais atkastų rūmų liekanų.

Rūmų teritorijos tyrimus 1987 metais pradėjo Paminklų restauravimo projektavimo instituto specialistai.

Nuo 1988 metų darbus tęsia Lietuvos istorijos instituto įkurtas Pilių tyrimo centras, kuriame dirba archeologai, architektai, istorikai, restauratoriai, menotyrininkai.

Rūmų atkūrimo darbai oficialiai pradėti 2002 metų gegužę.

 

 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių