- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos kino teatruose šiuo metu rodoma istorija, kuri galėjo būti – filmas „Nova Lituania“, renka gerbėjų būrį. Atsiliepimais apie režisieriaus ir scenarijaus autoriaus Karolio Kaupinio debiutinį filmą pasidalijo žinomi šalies žmonės: humoristas Paulius Ambrazevičius, socialinių tinklų žvaigždė Agnė Kulitaitė, žurnalistė ir rašytoja Akvilė Kavaliauskaitė, dainininkės Migloko ir Ieva Narkutė.
P. Ambrazevičius negailėjo pagyrų K. Kaupinio debiutui. „Turėjau lūkesčių, bet filmas juos net viršijo – mūsų galvose pagrindinio veikėjo prototipas Kazys Pakštas yra komiškas veikėjas, o filme jis – kuo tikriausias patriotas, jaučiantis ateinančią grėsmę ir nuoširdžiai besirūpinantis Lietuvos ateitimi. Tarp aktorių Alekso Kazanavičiaus ir Vaidoto Martinaičio jaučiama chemija, kurią lietuviškuose filmuose retai beišvysi. Be to, filme pamatysite tokį Kauną, kokio nesate matę – bent jau aš nebuvau. Gaila, kad dėl pandemijos susijaukė ir šito filmo premjera, tačiau smagu, kad pagaliau jį galima pamatyti kino teatre. Kartu su „Šventuoju“ tai yra geriausias lietuviškas filmas per paskutinius dešimt metų.“
Meistrų ir metrų puokštė, kitaip nepasakysi. Tai irgi priverčia neatitraukti akių nuo ekrano.
Dainininkė I. Narkutė atskleidė, kad ji filmą matė ne vien akimis. „Man patiko ir žiūrėti, ir klausyti. Kaip muzikantė, daug pasaulio patiriu ausimis, tad patiko garso takelis ir dialogai. Patyriau estetinį malonumą gėrėtis tuo, ką matau, ir tuo, ką girdžiu. Taip pat nustebino su klaustuku mane palikusi filmo pabaiga. Po seanso su drauge svarstėme, o kaip iš tiesų viskas buvo: kiek atvaizduoti realūs dalykai, o kiek režisierius ir scenarijaus autorius leido sau kurti. Menininkas visuomet turi tokią privilegiją, prabangą ir teisę. Dar vienas dalykas, kurį vis kartojau žmonėms, klausinėjusiems apie įspūdžius – aktorių puokštė. Meistrų ir metrų puokštė, kitaip nepasakysi. Tai irgi priverčia neatitraukti akių nuo ekrano.“
Dainininkė Migloko įvertino filmo „Nova Lituania“ vizualumą. „Filmas susižiūrėjo labai „skaniai“. Atėjau tiksliai nežinodama, kur einu, apie filmą skaičiau nedaug – tiesiog buvo įdomu. Man patiko emocinių žmonių išgyvenimų iškėlimas aukščiau kažkokios masinės beprotystės bei skrupulingai, subtiliai ir nepriekaištingai sukurtas futuristiško švarumo retro stilius. Jis labai priminė Francis Ford Coppola filmą „Tetro“.
A. Kulitaitė po filmo atkreipė dėmesį, kad šiandien trūksta tokių žmonių, kaip K. Pakštas: „K. Kaupinio pirmasis ilgametris buvo lyg gaivaus vėjo gūsis lietuviškame kine po metų pertraukos, o gūsius, deja, aš pajuntu itin retai. Paskutinį tokį jutau žiūrėdama M. Kavtaradzės „Išgyventi vasarą“. Dėstytojo, vizionieriaus bei geografo K. Pakšto istorija, kuris filme buvo pavadintas Feliksu Gruodžiu, man šiek tiek priminė Don Kichoto nuotykius. Ir nors nūdienoje tokios mintys bei idėjos galėtų būtų nurašytos diagnozei, mūsuose donkichotizmo man pritrūksta.“
Manau, mes istorijoje turime per mažai ekscentrikų – pas mus visi arba didvyriai, arba vadovėliškai normalūs.
A. Kavaliauskaitę taip pat sužavėjo pagrindinis herojus. „K. Pakšto idėja yra šauni. Pagalvojus, juk mūsų istorijoje buvo mažai tokių „think big“ žmonių – tokių, kurie turėjo idėjų. Bent jau aš iš istorijos pamokų įsivaizdavau, kad Pakštas – komiškas herojus, kvailelis. Filme jis vaizduojamas kaip žmogus, kuriam idėja yra viskas ir dėl jos jis gali daug paaukoti. Jis – ne kvailas, o ekscentriškas ir man žavu, kad filmo komanda įžvelgė tą ekscentriškumą. Manau, mes istorijoje turime per mažai ekscentrikų – pas mus visi arba didvyriai, arba vadovėliškai normalūs. Neabejoju, kad jų vis dėlto buvo, tik mes dar nematėme ir tikiuosi, kad tokių filmų dėka galėsime su jais susipažinti. Man nuoširdžiai patiko filmas – visiems draugams rekomenduoju.“
Filmą mačiusieji sutartinai neigia mitus apie nespalvotą kiną. „Man truputį neramu, kad pamatę nespalvotas filmo ištraukas arba anonsus, žmonės gali susidaryti klaidingą įspūdį apie tamsią filmo nuotaiką. Iš tikrųjų jis yra net ir komiškas, o išeidami iš premjeros kalbėjomės, kad jis yra šviesus savo siela,“ – pastebi A. Kavaliauskaitė.
Filmą rekomenduoju ne kaip gerą lietuvišką, o kaip gerą apskritai. Pasauliniu mastu.
A. Kulitaitė taip pat prieštarauja nuomonei, kad nespalvotas kinas nėra tinkamas šiuolaikinei kartai: „Manau, kad toks kinas spalvotų kadrų sumaištyje kaip tik yra tikra egzotika ir drąsiai šį filmą rekomenduočiau jaunosios kartos žiūrovams, o mokytojams siūlyčiau pagalvoti apie galimybę jį rodyti per istorijos pamokas. Filmą rekomenduoju ne kaip gerą lietuvišką, o kaip gerą apskritai. Pasauliniu mastu.“
Filmas „Nova Lituania“ pripažintas geriausiu filmu Atėnų ir Rygos kino festivaliuose, pelnė specialų „Cineuropa“ apdovanojimą Vilniaus kino festivalyje „Kino pavasaris“, o režisierius K. Kaupinis buvo paskelbtas geriausiu režisieriumi Vokietijoje vykusiame „goEast“ kino festivalyje. Filme vaidina Aleksas Kazanavičius, Vaidotas Martinaitis, Valentinas Masalskis, Rasa Samuolytė, Eglė Gabrėnaitė.
Filmo anonsą galite pamatyti čia.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“116
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...