„Griaustinis tropikuose“, arba B.Stilleris išeina į karą

Čia tai bent! Dar nėra taip buvę, kad trys reklaminiai filmukai prajuokintų labiau už visas šiemet pasirodžiusias komedijas. Nebeaišku, ar humoro jausmas nuo didelių kino dozių susigūžė, ar scenaristai tebeatostogauja po garsiojo streiko, bet tie trys "treileriai" "Griaustinio tropikuose" pradžioje nerealiai "kabina". Pirmasis, su Benu Stilleriu, nutaikytas į nevėkšliškus veiksmo ir katastrofų filmus. Taip pat į nuobodžią galybę tęsinių. "Nusibodo gelbėti pasaulį", – staugia naujųjų laikų Rembo, laikydamas rankose du kūdikius. Kinkos pradeda braškėti iš juoko.

Antrasis reklaminis filmukas – įgrisusių komedijų parodija. Apie storulius – bezdulius. Eddie’s Murphy’s nesunkiai atpažįstamas. Jackas Blackas pasistengė išsidergti iš populiaraus tualetinio humoro klišių. Kelnės nuo juoko apypilnės.

Pagaliau – trečias, smagiausias, epizodas. Absoliutus nuomaris. Akmenukas "kuprotiems kalnams" ir panašioms "žydrosioms bedugnėms". Robertas Downey’s ir Tobey’s Maguire‘as susikimba už rankučių ir pasigirsta "Enigmos" akordai. Viskas. Norisi išbėgti iš salės, kad išsikvatotum paršo žviegimu.

Paskui tampa gaila, kad B.Stilleris ir kompanija nesurengė pasityčiojimo iš reklaminių filmukų nakties. (Gera idėja ateičiai, ar ne?). Prasideda didžioji ir ne tokia juokinga "Griaustinio tropikuose" dalis.

Nors... Priežasčių pakiliai nuotaikai apstu. Tempas – kaip klubinės muzikos. Ratus suka aviacija, režisierius (kažkodėl britas ir kažkodėl anksti iškeliauja į dausas) komanduoja, pirotechnikui niežti nagai, fejerverkai nutvieskia šalmuotų vyrukų išsprogusias akis. Dialogai skersai išilgai pašiepia karinių dramų klišes. B.Stilleris maskatuoja nutrauktomis rankomis, J.Blackas kadaruoja ant sraigtasparnio, R.Downey’s pliurpia sentimentalias blevyzgas.

Tai bent, sulaukėme išradingos ir sąmojingos komedijos – topteli į galvą. Tuoj, lyg tai patvirtindamas, ekrane šėlsta sunkokai atpažįstamas Tomas Cruise’as. Jaučia komiškų vaidmenų alkį ir ryte praryja trečiaplanį savo tekstą. Neužspringsta. Priešingai – palieka bene stipriausią įspūdį.

Labai į temą "Griaustinio tropikuose" juokeliai apie žvaigždžių įsijautimą į vaidmenis, asmeninį gyvenimą, "Oskarų" dalybas.

"Jei vaidini psichiškai atsilikusį idiotą, jis negali būti visiškas idiotas. Jis turi būti apdovanotas kokiu nors sugebėjimu. Nes visiški idiotai "Oskarų" negauna", – kultinė frazė, apeliuojanti į "Forestą Gampą" bei "Lietaus žmogų".

Gaila, bet vėliau scenaristas ir režisierius B.Stilleris patenka į siauros karinės dramos parodijos spąstus. Juokų plėtoti nebėra kur, visur atsimuši į karinę klasiką. Tenka imtis pigių triukų. Tokių, iš kurių "Griaustinis tropikuose" ketino pasišaipyti. O pabaigoje komiškumą nustelbia specialieji efektai. Tokie iš senųjų filmų su Sylvesteriu Stallone ir Chucku Norrisu. Amerikiečiai bėga, vietnamiečiai vejasi. Aplikui ugnis ir švinas. Ar ne daugiau nei 15 metų pavėluotas toks humoras? Tais "vieno žmogaus armijos" laikais būtų tiesiai į dešimtuką. O dabar nei taip, nei šiaip. Prabundi nuo atskirų pavykusių gabalėlių.

- Man šalta, mirštu...

- Ištrauk kojas iš balos.

Toli gražu ne viskas B.Stilleriui pavyko. Juoko griaustinis tolimas ir tylokas. Bet žaibavimas – smarkus.

Pagrindinis: Nauja Holivudo pramuštgalvio B.Stillerio komedija pasakoja istoriją apie Holivudo aktorių – veiksmo filmų herojų ir žvaigždę Tagą Spydmeną, kurį vaidina pats scenaristas ir režisierius B.Stilleris (priekyje).

Toli gražu ne viskas B.Stilleriui pavyko. Juoko griaustinis tolimas ir tylokas. Bet žaibavimas – smarkus.