- Darius Sėlenis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Filmo „Niekas nenorėjo mirti“ simbolis skendi tyloje
-
Filmo „Niekas nenorėjo mirti“ simbolis skendi tyloje
-
Malūnininko duktė R.Poškienė prisimena, kaip buvo kuriamas filmas „Niekas nenorėjo mirti“.
-
Filmo „Niekas nenorėjo mirti“ simbolis skendi tyloje
-
Filmo „Niekas nenorėjo mirti“ simbolis skendi tyloje
-
Filmo „Niekas nenorėjo mirti“ simbolis skendi tyloje
-
Filmo „Niekas nenorėjo mirti“ simbolis skendi tyloje
-
Filmo „Niekas nenorėjo mirti“ simbolis skendi tyloje
-
Filmo „Niekas nenorėjo mirti“ simbolis skendi tyloje
-
Filmo „Niekas nenorėjo mirti“ simbolis skendi tyloje
-
Filmo „Niekas nenorėjo mirti“ simbolis skendi tyloje
-
Filmo „Niekas nenorėjo mirti“ simbolis skendi tyloje
-
Filmo „Niekas nenorėjo mirti“ simbolis skendi tyloje
-
Filmo „Niekas nenorėjo mirti“ simbolis skendi tyloje
Vandens malūnas priklausė vokiečiui Aleksandrui Bodendorfui, kuris buvo vedęs lietuvaitę iš Jurbarko. Vėliau vandens malūnas atiteko Lietuvoje gimusiems jo vaikams.
Per Antrąjį pasaulinį karą vokietis grįžo, tačiau po to vėl turėjo palikti Lietuvą, o po nepriklausomybės atgavimo teises į malūną atgavo jo dukra Erna. Ji buvo viena pirmųjų užsieniečių, Lietuvai skyrusių daug labdaros.
"Vokiečiai jautė nostalgiją Lietuvai, čia praėjo jų vaikystė, – pasakojo Ramutė. – Ernai mirus, malūnas atiteko jos broliui Albertui. Greta malūno vokiečiai įrengė namukus, dar kelis pastatus, čia vykdavo menininkų susibūrimai."
Istorija apie baltą varną
Lipome dar aukščiau, o Ramutė tęsė pasakojimą: malūnas tarsi tik trumpam apmirė, nors paskutinį kartą jis veikė 1996 m.
"Čia sverdavo maišus, kabindavo prie grandinių – filme matėte? Maišus traukavo iki trečio aukšto, o šitais kalneliais nusileisdavo maišai jau su miltai, – mostelėjo ranka Ramutė. – Trečiame aukšte supildavo grūdus, naudojant diržus ir oro piltuvėlius jie būdavo pakeliami į ketvirtą aukštą, malūne veikė trys valcavimo mašinos. Sako, kad per dieną kartais sumaldavo net apie 4 tonas grūdų."
Malūno klestėjimo metais, 1934-aisiais, valcais perdirbo 290, o girnomis – 170 tonų grūdų.
"Čia beveik niekas nepasikeitė nuo senųjų laikų, – leisdamasi iš ketvirto aukšto ir rodydama užburiančias malūną apsėmusio ledonešio, Bendorfo šeimos nuotraukas tęsė Ramutė. – Žada, kad vėl kanale tyvuliuos vanduo, greta namuke galės ilsėtis keliautojai. Tiesa, avarijoje tragiškai žuvo Alberto sūnus, o jau į devintą dešimtmetį įkopęs vokietis šiemet Lietuvoje dar nesilankė."
Maslauskiškių vandens malūne vis dar tylu. Ir nors filme "Niekas nenorėjo mirti" mirčių netrūko, tačiau čia velnių ar vaiduoklių niekas nematė.
"Tik trims keturioms paroms apsistoję žmonės krėsdavo vienas kitam pokštus, – nusijuokė R.Poškienė. – Pirmą kartą atvykusiuosius apgaudavo istorija apie baltą varną."
Atvykėliams sakydavo: jei nupirksi buteliuką, pamatysi baltą varną. Žinoma, niekas tuo netikėjo, todėl drąsiai susilažindavo.
Maslauskiškiuose paukščių netrūkdavo, o gudrūs vietiniai ar nuolatiniai malūno lankytojai vieną varną nupurkšdavo kalkėmis.
"Susilažinę pabaidydavo paukščius ir su būriu varnų pakildavo viena balta, – šypsojosi Ramutė. – Žinoma, vėliau lietus nuplaudavo kalkes, balta varna vėl tapdavo juoda, bet lažybos jau būdavo pralaimėtos..."
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas1
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga3
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas1
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui – ypatinga dovana
Dr. Saulius Bučas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui įteikė ypatingą dovaną – maždaug 7 tūkst. metų senumo mezolito pabaigos kirvuką iš elnio rago. Mokslininkas rado jį parko teritorijoje, pajūrio ruo...