- Toma Vidugirytė, žurnalas „370“
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Festivaliai – tarsi visuomenės veidrodis
-
Festivaliai – tarsi visuomenės veidrodis
-
Festivaliai – tarsi visuomenės veidrodis
-
Festivaliai – tarsi visuomenės veidrodis
-
Festivaliai – tarsi visuomenės veidrodis
-
Festivaliai – tarsi visuomenės veidrodis
-
Festivaliai – tarsi visuomenės veidrodis
-
Festivaliai – tarsi visuomenės veidrodis
-
Festivaliai – tarsi visuomenės veidrodis
Išdrąsėjome ir birželio 10 d. pakvietėme visus į pirmąjį mūsų – kultūros mėnraščio smalsiems protams renginį – diskusiją aktualiausia vasaros tema – FESTIVALIAI. „37O“ muzikos apžvalgininkas Jonas Braškys neformalioje diskusijoje, kuri vyko Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kalbino festivalių „Galapagai“, „Velnio akmuo / Devilstone“ ir „Sūpynės“ organizatorius apie festivalių kultūrą ir festivalių lankytojus bei jų šiandieninius lūkesčius laukiamiausiems vasaros renginiams. Prie diskusijos prisijungė ir ypatingas svečias iš muzikos tinklaraščio „Gintariniai Akiniai“ Andrius Zimaitis, kuris puikiai papildė diskusiją ir atstovavo festivalių lankytojų balsą.
Bene ilgiausiai su vasaros festivaliais dirbantis Algirdas Barniškis-Blėka, organizuojantis festivalius „Bliuzo naktys“, „Galapagai“ ir „Nida Stories“, sako, kad pokyčių įvyko labai daug – pasikeitė ir festivaliai, ir jų publika. Kaip svarbiausius jis išskiria pokyčius, susijusius su pačių festivalio dalyvių saugumu, švara, ekologija.
Pasikeitė ir savivaldos požiūris į festivalius. Tą bene labiausiai pajuto festivalio „Devilstone“ organizatoriai. Pirmaisiais metais Anykščiuose vykstantis festivalis vietinės katalikų bendruomenės buvo pasitiktas nesvetingai. Buvo aukojamos mišios, skaitoma adoracija ir maldos už linksmintis atvykusiųjų sielas, tačiau „Devilstone“ organizatorius Vaidas Voronavičius sako, kad per dešimt metų situacija pasikeitė kardinaliai ir dabar savivaldybė bei kiti partneriai nebekelia papildomų reikalavimų, o ir pats festivalis per tuos metus keitėsi, augo ir plėtėsi muzikine prasme. V.Varonavičius pasakoja, kad per tuos metus visuomet buvo festivalio ambicijos augti, keitėsi ir organizatorių muzikinis skonis, kas atsiliepė festivalio visumai, todėl atsirado daugiau scenų ir daugiau įvairių muzikos stilių, augo ir festivalio lankytojų skaičius.
Kilo diskusija ir dėl to ar į festivalius vis dar ateinama dėl muzikos. Festivalio „Sūpynės“ atstovas Filipas Rimkus sakė, kad yra dalis žmonių, kurie į festivalius vyksta dėl vakarėlio, draugų ar ieškodami progos gražiai apsirengti, pasifotografuoti, tačiau nori tikėti, jog svarbiausia išlieka muzika. Vienas iš muzikos tinklaraščio „Gintariniai akiniai“ autorių A.Zimaitis prieštaravo ir sakė dar pamenantis reiškinį – „Pasakyk, kokios muzikos klausaisi, aš pasakysiu, kas tu“. Jo nuomone, jaunajai kartai muzika nebėra toks reikšmingas tapatybės elementas. Yra mėgstama muzika, mėgstami atlikėjai, tačiau tai nebeturi tokios įtakos savimonei, kokią turėjo vyresniems.
Visi pašnekovai pritarė ir daug kalbėjo apie tai, jog festivalio lankytojai tapo sąmoningesni – daugiau rūpinasi vieni kitais, aplinka ir tvarka. A.Barniškis-Blėka diskusijoje sakė, kad tikrai nėra nei tiek vartojama, nei tiek šiukšlinama, kaip dalis žmonių galvoja, nes festivalių dalyviai vis labiau rūpinasi savo paliktomis šiukšlėmis, o festivalių organizatoriai – renginio teritorijos tvarka. Kiek problematiškesnis yra šiukšlių rūšiavimo klausimas, nes organizatoriams šios paslaugos kainuoja, tačiau tai sekantis etapas festivaliuose.
Tam pritarė ir F.Rimkus, sakydamas, kad mažiau šiukšlinti ir tausoti aplinką stengiamasi vis labiau. Didžiausia problema – vienkartiniai indai ir pakuotės, tačiau festivaliuose jau atsiranda, pavyzdžiui, daugkartinių bokalų užstato sistemos ar kitos aplinkai draugiškos iniciatyvos.
A.Zimaitis pastebėjo, jog festivalių dalyvių elgesys keičiasi dėl augančios lankytojų savimonės: „Tai atsispindi visur. Be to, jog krenta alkoholio vartojimas, reikia paminėti ir gerėjantį pragyvenimo lygį. Gėrimų žmonės gali nusipirkti ir festivalio metu, o kuo daugiau jų prasinešti pro apsaugą nebėra principo reikalas. Kadaise tai buvo kone „nacionalinis sportas“. Kuo geriau žmonės gyvena, tuo daugiau sau gali leisti, bet svarbiausia – jie pradeda rūpintis ne tik savimi, o ir gamta, aplinka. Jei pastebime tai festivaliuose, džiugu, nes tai – mažas visuomenės veidrodis.“
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...
-
Seimas linkęs bibliotekoms leisti dovanoti nurašytas knygas
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė leidimui bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. ...
-
Po rekonstrukcijos atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras13
Klaipėdoje šeštadienio vakarą gala koncertu atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. ...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...