Lietuvos kino teatruose rodomas kultinio rusų filmo„Likimo ironija, arba po pirties“ tęsinys tapo ryškiu žiūrovų favoritu

Lietuvos kino ekranuose pradėtas rodyti rusiškos komedijos „Likimo ironija, arba po pirties“ tęsinys „Likimo ironija, arba laimingų Naujųjų!“ prajuokina, tačiau pasigendama emocinių pauzių ir subtilesnių detalių.

Skrydis tėvo trasa

Kas nežino legendinės komedijos apie gydytoją Ženią Lukašiną, po smagių išgertuvių pirtyje atsidūrusį svetimame bute – tuo pačiu adresu, tik ne Maskvoje, o Leningrade, ir sutikusį ten savo gyvenimo moterį Nadią. 1975 metais ją pastatė garsusis Rusijos kino komedijos meistras Eldaras Riazanovas. Dabar jo sėkmę pabandė pakartoti nauja komanda, į tęsinį pakvietusi ir senuosius herojus.

Mums, anų laikų žiūrovams atrodė, kad laiminga pabaiga visiškai aiški. Juk Nadia (Barbara Brylska) pirmąją Naujųjų metų dieną atskrenda į Maskvą pas Ženią Lukašiną (Andrejų Miagkovą), kad grąžintų jam užmirštą portfelį su vanta.

„Likimo ironijos...“ tęsinys irgi prasideda pirtyje. Iš jo ir paaiškėja, kad pasaka apie meilę buvo be laimingos pabaigos. Nadia vis dėlto ištekėjo už Ipolito (Jurijus Jakovlevas), Ženia irgi vedė kitą. Abu paskui išsiskyrė. Nadia su Ipolitu turi dukterį, irgi Nadią. Lukašinas turi suaugusį sūnų. Seni jo bičiuliai (tie patys Aleksandras Širvindtas ir Aleksandras Beliavskis) po kelių šimtgramių surezga operacijos planą, ir mieste prie Nevos, bute III Statybininkų gatvėje gruodžio 31-osios vakarą atsiduria jaunasis Lukašinas (Konstantinas Chabenskis). Ši kelionė į praeitį turi būti naujametė dovana jo tėvui, iki šiol mylinčiam šiame bute kažkada sutiktą lyrišką mokytoją Nadią, žavingai dainavusią pritariant gitarai.

Toliau įvykiai klostosi panašiai kaip senajame filme. Jaunasis Lukašinas, palaikytas plėšiku, susipažįsta su gražuole Nadia (Jelizaveta Bojarskaja) ir jos jaunikiu Iraklijumi (Sergejus Bezrukovas). Žinoma, merginą jis atmuša, prasideda šunybės ir virtinės nesusipratimų: su telefonais, antenomis, pasais, milicija, Seniais Šalčiais ir Snieguolėmis, lėktuvo reisais. Viskas baigiasi su užuomina į laimingą pabaigą: Lukašinas nr.2 nubunda Nadios nr.2 lovoje.  

Pasirodo ir senosios žvaigždės

Įpusėjus filmui, į kadrą susirenka visos senosios žvaigždės, vaidinusios legendinėje E.Riazanovo juostoje. Galima pasigėrėti žavesį ir senąją šukuoseną išlaikiusia B.Brylska. Dar nesukiužę ir dėl jos konkuravusius herojus vaidinantys A.Miagkovas bei J.Jakovlevas. Tik filmo režisieriaus pavardė – Timuras Bekmambetovas mažai ką sako žiūrovui. Tai jau kita kino, tiksliau, pramoginės kino pramonės, karta. Todėl ir filmas „Likimo ironija, arba laimingų Naujųjų!” būtent toks, o ne kitoks. Kažkuo panašus į šventinius šou, rodomus per rusų televizijas: triukšmingas, rėksmingas, energingas, perkrautas personažų ir šurmulio. Kartais labai juokingas, tačiau be emocinių pauzių ir subtilesnių detalių. Su daugybe kadre besiliejančios degtinės, bet, ačiū Dievui, be Verkos Serdiučkos.

Abu jaunieji konkurentai, vaidinami rusų kino žvaigždžių K.Chabenskio ir S.Bezrukovo, yra žavūs ir charizmatiški. Ypač S.Bezrukovo Iraklijus, su prie ausies prilipusiu mobiliuoju, o prie veido – akinančia sėkmingo verslininko šypsena. Apie Nadią nr.2, kurią vaidina garsaus aktoriaus Michailo Bojarskio dukra, drąsiai galima pasakyti tik viena – ji graži.

Senųjų romansų neliko

Vienas stiprių E.Riazanovo filmo kozirių buvo puiki jo muzika, sukurta Mikaelo Tariverdijevo. Jame skambėjusių romansų daugumą įdainavo Ala Pugačiova. Kažkada buvo išleista ir šios juostos dainų plokštelė, prieš trisdešimt metų buvusi dideliu deficitu. Dabartinėje „Likimo ironijoje...“ dainų nedaug, tik vietomis pasigirsta senos melodijos leitmotyvas, o kartą K.Chabenskio herojus nusitveria gitarą ir bando dainuoti, bet ne itin sėkmingai. Rusijos kino teatruose E.Riazanovo komedijos tęsinys pradėtas rodyti prieš Kalėdas ir jau surinko 7 milijonus dolerių. Lietuvoje filmas dar nespėjo įsibėgėti visa jėga, bet kino platintojai teigia, kad jis jau tapo ryškiu žiūrovų favoritu.

Pasakojama, kad Vilniuje bilietai į „Likimo ironijos...“ tęsinį graibstyte graibstyti, kai kam juos teko įsigyti iš perpardavinėtojų. Tiesa, šeštadienį Kaune rytiniame seanse „Forum Cinemas“ salėje „Akropolyje” suskaičiavau tik dvidešimt žiūrovų. Tačiau iš pat ryto ir per patį slydmetį į kiną mažai kas eina.