Batsiuvys ylą ir sapne mato

Pasakojama, kad seniau siūti batai buvo labai geri, kokybiškos odos, stiprūs. Vieno miestelio prekybininkas, tarnaudamas carinės Rusijos armijoje, pėsčias į Lietuvą parėjo net iš Taškento, o jo batai nesuplyšo.

Batus žmonės itin saugojo, padėvėtus nešdavo batsiuviui lopyti, taisyti. Kaimo žmonėms prie suavėtų batų viršaus meistrai pritaisydavo medinius padus. Tokiais vaikščiojo namuose.

Žiupsnis istorijos

Pokariu batsiuvių vis dar buvo daug, nors valdžios institucijos palaipsniui ėmė slopinti amatus, kaip ir bet kurią kitą privačią iniciatyvą. Batsiuviai buvo verčiami stoti į arteles, dirbti buitinio aptarnavimo kombinatuose.

Su batsiuvio amatu galima susipažinti Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelyje. Čia amatininko name iš Kėdainių 2010 m. buvo įrengta tarpukario batsiuvio-rimoriaus dirbtuvės ekspozicija. Joje pristatomas garsaus Kėdainių batsiuvio Antano Gudžinsko (1908–1997) įrankių ir darbo priemonių rinkinys, kurį sudaro beveik 250 eksponatų ir dalis muziejuje saugomos gausios tarpukario batų kolekcijos.

Per amatų šventes ekspozicijoje demonstruojamas batsiuvio amatas. Lankytojai gali patys pabandyti tapti batsiuvio mokiniais: priimti užsakymą naujiems batams pasiūti, įkalti į kaladę medinę ar metalinę vinutę, nupiešti norimų batų modelį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių