„Skylės“ gerbėjams, kurie senokai buvo grupės koncertuose arba yra nelabai pastabūs, turime ir gerą, ir blogą žinią viename: Aistė (visiems labiau žinoma kaip Smilgevičiūtė, nors ji taip pat ir Radzevičienė) laukiasi kūdikėlio, tad gana intensyviai koncertavusi grupė priversta daryti šiokią tokią pertrauką. Vis dėlto gruodį „skylėnai“ turės itin rimtą progą vėl susibėgti, mat bus minimas grupės 20-mečio jubiliejus. „Kadangi viešai pasakiau, kad išeinu motinystės atostogų, tai tame koncerte teks pasirodyti viešnios teisėmis“, – juokiasi Aistė.

Nebohemiški menininkai

Su vyru, „Skylės“ dainų autoriumi ir gitaristu Roku Radzevičiumi, du sūnus Rapolą (10 metų) ir Ugnių (7 metų) auginanti Aistė – ne iš tų atlikėjų, kurios kiekvienam žurnalistui su malonumu atveria asmeninio gyvenimo paslaptis. Tad faktą, kad laukiasi trečio vaikelio, irgi mielai būtų nuslėpusi, jei tai būtų buvę įmanoma. Jau gerokai suapvalėjusio pilvuko savininkei teko lipti į sceną, mat buvo nuspręsta rugsėjo pabaigoje surengti keletą koncertų prieš nežinia kiek laiko truksiančias motinystės atostogas. „Niekada nebuvau iš tų moterų, kurios vaikus planuoja, ir tikrai nemaniau, kad turėsiu net tris. Bet gyvenimas teka, ir kuriuo nors momentu tiesiog pajunti, kad jau “pats metas„. Ir tas jausmas ateina iš vidaus“, – nedaugžodžiauja motinystės tema Aistė.

Moteriška, šilta, paprasta (ko gero, gatvėje ją ne visada atpažįsta ir didžiausi gerbėjai) dainininkė tik nusijuokia, kai pasakau, kad juodu su Roku yra pernelyg rimti, šeimyniški ir todėl visiškai nedera prie to, kas slepiasi po žodžiu „bohema“: „Na, aš, ko gero, suprantu, ką tu turi omenyje sakydama “bohema„. Tada taip, tai ne mūsų gyvenimo kelias. Bet ir nesame kokie nors niūruoliai ir rimtuoliai – mes pasitūsiname, bet tik savame draugų būry. Yra laikas, kai griežtai ir atsakingai elgiesi, bet yra ir laikas, kai atsipalaiduoji.“

Vis dėlto abu su Roku jie daugiausia laiko skiria muzikai ir savo atžaloms, kurios taip pat linkusios į menus. „Nuo genų nepabėgsi... Svarbiausia, kad būtų užsiėmę. Vyresnėlis lanko muzikos mokyklą, jaunėlis linkęs į dailę“, – atskleidžia menininkė.

Tarp filologijos ir muzikos

Gerbėjai tikrai žino, o kitiems galbūt bus naujiena tai, kad pati Aistė yra diplomuota filologė, o ne muzikantė. "Stojau, nes filologija mane iš tiesų vežė. O taip, studijuodama atrodžiau, kaip tipiška filologė: ilgi sijonai, nutampyti megztiniai... Pamenu, labai įdomias kelnes turėjau – tokias megztas, kliošines", – nesusilaiko nenusijuokusi.
Tiesa, Aistė nė valandos pagal šią specialybę nedirbo. Tiksliau, anot pačios, iš viso nedirbo „normalaus“ darbo. Nors diplomas dulka stalčiuje, vis dėlto filologinis išsilavinimas neretai praverčia, ypač rašant tuos „pagoniškus“ (gerąja prasme) dainų tekstus, Aistė prisipažįsta, kad studijuodama ypač gilinosi į savo baltiškąją prigimtį: diplominiam (taip pat ir kursiniam) darbui rinkosi temas, susijusias su baltų papročiais ir apeigomis lotyniškuose istorijos šaltiniuose.

Aistė neslepia, kad kartą buvo sumaniusi ir muziką pastudijuoti. Tiesa, stojamiesiems rimtai nesiruošė, todėl neįstojo. Tačiau dėl to dabar nė kiek nesigaili – sako iš ne vieno pažįstamo vėliau išgirdusi, kad studijuoti džiazinį dainavimą LMTA verta nebent dėl popieriuko... "Nebuvo visą laiką aišku, kad, štai, esu dainininkė ir dainuosiu amžinybę. Tikrai nemažai metų persekiojo tokia neaiški ir nelengva būsena. Manau, kiekvienam žmogui, savęs ieškančiam ir ne iki galo įsitvirtinusiam, tai yra tekę patirti... O paskui suėjo trisdešimt. Tuomet supratau, kad jau ne man, o vaikams laikas mokytis, ir kad jiems reikia padėti", – kalba žinoma muzikantė.

Dainuoti nemokina

O ar svetimi neprašė pamokyti dainuoti, klausiu. Labai nustembu išgirdusi neigiamą atsakymą. Aistė patikina, kad ir neapsiimtų to daryti, nes neturi nei tinkamo išsilavinimo, nei „pedagoginės vizijos“, todėl galėtų netyčia dar ir pakenkti jaunam talentui. Ir priduria, kad čia rimti dalykai, o ne juokai.

„Beje, kada tu džiazą dainavai, anot “Vikipedijos„? – klausiu. “Na, kas taip parašė, tai, matyt, nelabai stilių išmano... Čia, matyt, tas atvejis: viskas, ko nesuprantu, yra džiazas... O galbūt turėtas omeny tas laikas, kai su Linu Rimša ir Danieliumi Praspaliausku muzikavome. Tai, ką darėme, galbūt būtų galima pavadinti folkdžiazu, bet greičiau tai būtų „world music“, – svarsto atlikėja.

O kokia tuomet yra „Skylės“ muzika? „Viena moteriškė per festivalį “Mėnuo Juodaragis„ mėgino man įteigti, kad grojame folkroką. Nežinau, mes esame neakademiški, todėl nesinori į jokius rėmus spraustis. Sutinku nebent dėl tekstų – jie iš tiesų gana folkloriniai. Ypač, jei kalbėsime apie naujausią mūsų albumą “Broliai„, kurį įkvėpė partizanų kūryba. Kita vertus, kitaip ir negalėjome – specialiai stengėmės kurti tų laikų dvasią atitinkančius tekstus“, – pripažįsta dainininkė.

Krizės negąsdino

"Jeigu jau prakalbome apie "Brolius". Kodėl nuėjote sunkesniu keliu: užuot perdainavę, kas jau sukurta, ėmėte patys rašyti tekstus ir muziką..." – klausiu savo pašnekovės.
„Pačios gražiausios dainos jau buvo seniai išrankiotos. Be to, norėjome žmonėms pasiūlyti visai kitą požiūrį – iš savo laiko perspektyvos. Manau, perėjusi per mus, ši tema tapo patrauklesnė jaunajai kartai, o ir vyresnių neatbaidė“, – paaiškina Aistė. To įrodymas – daugybė koncertų visoje Lietuvoje, pačių „skylėnų“ sumanyto kultūrinio projekto „Broliai partizanų apygardose“ sėkmė. Beje, sumanytojai programą „Broliai“ ir mažuose miesteliuose parodė tokią, kokią ją matė didmiesčių gyventojai – su kokybišku garsu, menišku apšvietimu ir specialiomis vaizdo projekcijomis.

Bet tai yra ir „Povandeninių kronikų“ sėkmės tęsinys – prieš pat krizę išleistas albumas tapo perkamiausiu grupės istorijoje.

Aistė sutinka, kad "Skylė" būtent per ekonominį sunkmetį iš pogrindinės grupės tapo beveik "meinstrymu": dėl to albumo ir koncertų gerokai padaugėjo, ir gerbėjų juose. "Gali būti ir kitų priežasčių. Matote, tos visos nelabai gyvai dainuojančios grupės dažniausiai pasirodydavo  vadinamuosiuose korporatyvuose (privačiuose renginiuose), kurių per krizę gerokai sumažėjo. O kai reikia pačiam nusipirkti bilietus, žmogus susimąsto, už ką jis nori mokėti: ar už gyvą muziką, ar tik už pasižiūrėjimą į gražias sukneles ir ilgas kojas", – mano atlikėja.

Konkurencijos nėra

Paprašyta įvardyti, ką iš Lietuvos muzikantų pati vertina ir laiko savo konkurentais, Aistė neskuba atsakyti: "Aš tikrai domiuosi, kas ką daro. Bet kad užsidėčiau kokį kompaktinį diską ir klausyčiausi... O dėl tos konkurencijos... Ir taip nedaug mūsų Lietuvoje yra, geriau visiems stengtis dirbti ir varyti į vienus vartus. Kita vertus, sveika konkurencija yra gerai. Seki, kas ką padarė, ką naujo sugalvojo, ir stengiesi pats neatsilikti."
O ar su pačiu Roku neteko konkuruoti – juk jis jai tik ilgainiui užleido pagrindinio dainininko vietą. „Jam ir dabar kartais atrodo, kad aš su juo konkuruoju, – juokiasi Aistė. – Ne, iš tiesų Rokas nelabai ir norėjo būti “frontmenu„, todėl man mielai užleido pozicijas. Jis ne iš tų žmonių, kuriems scenos žūtbūt reikia. Tiesiog prisikurdavo visko, o tuomet jau reikėdavo išsrėbti.“

Ar Aistei savo kūrinį sunku įsiūlyti Rokui ir kitiems kolektyvo nariams? „Ne, Rokas mielai priima mano dainas. Dažniau pati užsislapukauju – bijau parodyti, nes vis pritrūksta valios užbaigti dainą iki galo. Na, bet pažadu, kad kitame albume ir vėl bus mano dainų. Šiek tiek“, – šypteli muzikantė.

Populiarumo nesuviliota

Kaip gimsta „Skylės“ dainos? Ar tam reikia ypatingų sąlygų, ar tai gali nutikti, pavyzdžiui automobilių spūstyje? „Kokia melodinė frazė gali gimti ir ten. O tada ją svarbiausia prisiminti. Būna, kad priniūniuoji visokių grožybių, bet niekur neužsirašai, tada pamiršti, ir tuo viskas baigiasi. Arba diktofoną reikia nešiotis, arba turėti gerą atmintį“, – kvatoja dainininkė.

Ar tiesa, kad kažkada Aistę verbavo prodiuseriai broliai Mindaugas ir Gintaras Bendžiai? „Taip, tiesa. Tik viskas buvo kiek kitaip. Aš esu plungiškė, kaip ir jie. Esame seni pažįstami – Mindaugas netgi buvo “Erdvės„ (pirma Aistės grupė – red. past.) vadybininkas. Kai pasiūlė dirbti kartu, aš jau buvau prisipumpavusi “Skylės„ idėjų, tad jų pasiūlymas dainuoti kaip “ta ir ta užsienio dainininkė„, manęs neviliojo. Taigi, atsisakiau“, – prisimena Aistė.

Ar kartais Aistė nesigaili, kad pasirinko „Skylę“ ir nedarė solinės karjeros – galbūt dabar būtų tokia pat populiari ir žinoma kaip Violeta Tarasovienė ar Rūta Ščiogolevaitė? „Kiek teko pabūti tuose telikuose, supratau, kad aš ten nesijaučiu gerai. Matyt, nesijausčiau gerai ir būdama popžvaigždė – tie visi žurnalai, visuotinis dėmesys... Gal ir neteisingai mąstau, bet man nesinori net šalia viso to būti... Dėl tų priežasčių ir telike retai būnam, ir žurnalistams apie asmeninį gyvenimą nepasakojame. Bent jau gerai jaučiuosi savęs neprievartaudama. Tačiau tikrai nesu nusiteikusi prieš žmones, kuriems patinka tame šou versle suktis. Jie, matyt, žino, ką daro, ir tas malonumo ir nemalonumo santykis jiems tinka...“