- Regina Klementavičienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vaikų literatūroje vaiduokliukus, vampyriukus, nykštukus keičia įdomūs, savotiški personažai, kurių nepavadintume nei žmonėmis, nei gyvūnais, nei žaislais, tokie kaip: gugeliukai (V.Aleksandravičiūtė "Gugeliukai", 2010), puškučiai (P.Juodišius "Puškutis ir žaliojo rutuliuko paslaptis", 2009), puokiai (E.Valter "Puokiai", 2008), vavušeliai (I.Korschunow "Vavušeliai su žaliais plaukais", 2004), šmurliukas (Janosh "Šmurliuko istorijos", 2009), kliukliukas (A.Rimaitė "Kliukliukas, arba keletas istorijų, nutikusių vienam gauruočiui", 2008) ir kt. Jie patinka vaikams savo keista išvaizda ir vaikišku charakteriu. Tokie personažai gali gyventi grupėje arba pavieniui – pastariesiems ypač reikia vaiko dėmesio, jie tiesiog peršasi į draugystę...
Sėkmingas ir, manau, perspektyvus mažeikietės teisininkės Vitalijos Lapinos debiutas vaikų literatūroje. Jos literatūrinė pasaka "Ar pažįsti Kiukį" (2013) pateko tiesiai į renkamų vaikų Metų knygų penketuką. Kuo būtent ši nauja knyga (ekspertų komisijos pastebėta) pripažinta kaip gera ir viliojanti skaityti vaikus ir jų tėvus? Knyga dedikuota autorės dukrai Lukai, tad joje daug realistinės tikrovės. Pasakojimui paįvairinti įpinta ir pasakiškumo motyvų. Visiškai suprantami ir realiai įsivaizduojami personažų poelgiai. Didelis knygos privalumas – dinamiškumas: pakankamai žaismingumo, įdomių situacijų ir humoro.
Pagrindinis knygos personažas – bevardis, neaiškios kilmės padarėlis, gyvenęs parke, nedidelėje oloje, vėliau gavęs vardą Kiukis, mat iš sutrikimo ėmė kiuksėti ("Tai priminė žmogišką žagsėjimą, bet Kiukis ne žagsėjo – jis kiukiškai kiuksėjo: kiukt... kiukt... kiukt...", p.22). Jį, besitaikantį lyžtelėti ledų, parke užtinka Luka. Sugėdinusi dėl vagystės ("Klausiu, kodėl imi ne savo?...", p.15) ir vis dėlto jo pagailėjusi, parsineša namo, ir šis tampa mergaitės pašnekovu, žaidimų ir eksperimentų draugu.
Įdomus tas Kiukis – mąstantis, kalbantis, bet menkai pažįstantis pasaulį, skaitytojams juokingas savo išvaizda (iliustratorė Irmina Dūdėnienė) – nedidelis gauruotukas, autorės pavadintas plaukuotu padarėliu. Jis – mielas ir smalsus (klauso savo naujosios draugės įsakymų; susigėsta dėl nežinojimo; tiria aplinką, kurioje gyvena), naivus (nežino, kas yra Gimtadienis, kodėl jis ateina, bet nepasirodo, nesėdi ir nesivaišina kartu su svečiais), draugiškas ir sumanus (susipažinęs su buto gyventojais – žiurke Pipse, kale Lekse, katinu Garfildu ir vandens lašeliu Sisida, klausosi jų istorijų ir, kol Luka būna darželyje, su jais bendrauja, sugalvoja įvairių pramogų, kartais ir ne visai tinkamų, pvz., išsikviesti "Elektros Bobą", "Šalčio Bobą"), gudrus (išmąsto: kol nepadovanota, dovana dar yra tavo; per daug kremo ant torto – nesveika, tad galima jo slapčia lyžtelėti iš nematomos pusės), išradingas (užjausdamas savo draugę, kurios mama negali nenusivežti prie jūros, sugalvoja pasidaryti namie... "jūrą", "smėlį" ir net "akmenėlius pakrantėje").
Įdomus Kiukio stebukliškumas: nematomas suaugusiesiems – "tik samanų kupstas" (p.15), o vaikams ir gyvūnams – gyva būtybė. Šiaip Kiukis gyvena kaip paprastas vaikas, vos ne jaunesnysis Lukos broliukas ar draugas. Jis jau nevienišas, naujoje bendrijoje tampa svarbus ir įdomus. Iš Lukos ir buto įnamių gauna trūkstamų žinių apie pasaulį, o kitiems patinka jo kūrybinis mąstymas, siūlomi žaidimai ir bandymai, sumanomi pokštai.
Pabendravusi su perskaičiusiaisiais knygą, sulaukiau prieštaringų nuomonių. Vieniems knyga pasirodė įdomi, nors ir be nuotykių. Užtenka įdomių situacijų ir epizodų, personažų įdomių charakterių. Buvo pasipiktinusių Lukos grubiu elgesiu su Kiukiu – pernelyg jam įsakinėja, vadovauja, taiko prievartą (šiurkščiai plauna galvą, plaukų džiovintuvu džiovina kailiuką, tepa žuvų taukais; ne itin švelniai moko, greičiau – verčia dainuoti).
Knyga neturi idėjos, kuria norėtų paveikti skaitytojus. Jos tikslas – leisti skaitytojui savo vaizduotėje susitapatinti su Luka ar kitu buto įnamiu ir pabendrauti, pažaisti kartu su Kiukiu (vaikams juk patinka smagūs dalykai!). Kita vertus, papasakota istorija turėtų padėti susimąstyti tėvams, kurie, pernelyg užsiėmę, mažai laiko skiria savo vaikams. O šie turėdami namuose tokį kiukį – savo pašnekovą ir žaidimų bendrininką – gali prisigalvoti ne vien kūrybiškų, bet ir pavojingų žaidimų...
Taigi autorei pavyko laimėti mažojo skaitytojo palankumą "pramoginiu" turiniu. Tačiau ne vienas tėvelis ir pedagogas pasiges knygoje kažko gražesnio, aukštesnio, prasmingesnio. Kai kam užklius ir personažų pokalbių stilius – vietomis jie padriki, su nemotyvuotais išvedžiojimais ir palyginimais, nereikalingomis detalėmis. Kažin ar vaikui tinka šiuolaikiniai stereotipai, pvz., "katinas neaukosiantis savo grožio miego laiko", p.79 (plg. madingą posakį "miegas yra geriausias moters grožio draugas"). Na, ir žiurkės Pipsės aiškinimai apie moterų nepastovumą meilėje bruka vaiko pasąmonėn abejotinas tiesas. Suabejoti galima ir knygos pavadinimu. Jis orientuoja į Kiukio paslaptingumą, tarsi Kiukio esmės pažinimas ir būtų knygos tikslas. Iš tikrųjų tikslas buvo tiesiog leisti skaitytojui padraugauti su Kiukiu – tikru ar įsivaizduojamu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė – už Kultūros pagrindų įstatymo projektą, numatantį tolygų paslaugų teikimą3
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektui, kuriame numatomas tolygus kultūros paslaugų teikimas, kūrybos ir saviraiškos laisvės principai. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka2
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Autizmo paliesta škotų rašytoja E. McNicoll: švente ir džiaugsmu aš paverčiau savo skausmą
Londone gyvenanti vaikų rašytoja škotė Elle McNicoll labai gerai žino, ką reiškia būti kitokiam. „Išgyvenau daug fizinių ir emocinių patyčių, daug žiaurių vardų, – prisipažino į geriausių „The Times&...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Lietuvos fotomenininkų sąjungai pirmininkaus V. Samulionytė
Nacionalinėje dailės galerijoje pirmadienį vykusiame Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) suvažiavime jos pirmininke ketverių metų kadencijai paskirta Vilma Samulionytė. ...
-
Atsiliepimuose apie dokumentinį filmą „Prezidentas“ – itin asmeninės patirtys8
„Filme mažai politikos, daug žmogaus“, – taip režisierės Giedrės Genevičiūtės ir žurnalistės Daivos Žiemytės-Bilienės dokumentinį filmą „Prezidentas“ įvertino televizijos laidų vedėjas Edmundas Jakilaitis. &Scaro...
-
Seimas linkęs sudaryti galimybę skirti A. Stulginskio žvaigždę ir po mirties5
Parlamentas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, numatančioms galimybę Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – skirti ir po mirties. Tokiu atveju šį apdovanojimą atsiimtų mirusio šeimos nariai ir artimiau...
-
Rašytojas S. Rushdie išleido memuarų knygą, kurioje pasakoja apie pasikėsinimą jį nužudyti2
Antradienį pasirodžiusioje Salmano Rushdie memuarų knygoje „Knife“ („Peilis“) pasakojama apie kone mirtiną peilio dūrį viešame renginyje 2022 metais, po kurio rašytojas liko aklas viena akimi, ir apie jo gijimo keli...
-
Kviečiama teikti kandidatūras apdovanojimų „Sidabrinė gervė 2024“ balsuotojų komisijai
15-ųjų Nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ organizatoriai kviečia industrijos atstovus teikti kandidatūras balsuotojų komisijai. Balsuotojų komisija išrinks laureatus kiekvienoje kategorijoje iš atrankos komisij...
-
Šimtmečio Dainų šventė: laukti tarsi Kalėdų
Vasarą vyksiančios šimtmečio Dainų šventės organizatoriai ragina jau dabar gyventi šventės nuotaikomis, laukti jos kaip Kalėdų ir svarsto apmokestinti kai kurias repeticijas. Šimtmečio Dainų šventė „Kad giria...