- Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Abstrakcija iš kasdienybės fragmentų: izoliacija, virtualusis bendravimas ir meilė
-
Abstrakcija iš kasdienybės fragmentų: izoliacija, virtualusis bendravimas ir meilė
-
Abstrakcija iš kasdienybės fragmentų: izoliacija, virtualusis bendravimas ir meilė
-
Abstrakcija iš kasdienybės fragmentų: izoliacija, virtualusis bendravimas ir meilė
-
Abstrakcija iš kasdienybės fragmentų: izoliacija, virtualusis bendravimas ir meilė
-
Abstrakcija iš kasdienybės fragmentų: izoliacija, virtualusis bendravimas ir meilė
Lyginant pirmojo ir antrojo karantino padarinius, galima pastebėti, kad pirmasis distancijos laikymosi laikotarpis daugeliui suteikė taip trūkstamos erdvės apmąstyti, kas iš tiesų yra svarbu, prasminga, į ką norisi sutelkti savo dėmesį, kam skirti savo laiką, o ką reikėtų keisti. Antrasis karantinas – kitoks. Jo metu ne vienas iš mūsų aiškiai išgyvenome tuštumos jausmą, nes vienus nuo kitų skiriantis atstumas, rodos, iš fizinio tapo emocinis, todėl sunkiau įveikiamas.
Jaunosios kartos tapytoja Indrė Mikašauskaitė pastebi, kad persikėlęs į virtualiąją erdvę tarpusavio bendravimas tapo klaidesnis, suprasti vieniems kitus pasidarė sunkiau. Paveiksluose reflektuodama savo mintis apie karantiną, bendravimą socialiniuose tinkluose ir jaučiamą atstumą, tapytoja virtualiojoje „IRGIgalerijoje“ žiūrovus kviečia į personalinę parodą „A/L 2020“, kurioje, kaip pati sako, balansuoja tarp ironijos, absurdo, savęs ir tradicinės tapybos.
Su I.Mikašauskaite kalbame apie karantino laikotarpiu pasikeitusį matymo / stebėjimo lauką, jo persikėlimą į telefono ir kompiuterio ekranus, kasdienybės fragmentus, tapusius paveikslais, ir virtualiąją personalinę parodą, kurios tikslas – žiūrovui suteikti tokių įspūdžių, kokius jis patiria turėdamas realų santykį su kūriniu.
Dimensijos: I.Mikašauskaitės projekte neapsiribojama vien kūrinių eksponavimu – čia daug judesio, šokio, garsų. M. Plepio nuotr.
Nenorėjau, kad mano paroda virstų 3D fizinės erdvės modeliu ar nuobodžia nuotraukų demonstracija. Pradėjau galvoti, kaip perkelti paveikslą į virtualiąją erdvę, išlaikant gyvo kūrinio matymo ir jausminį įspūdžius.
– Nors galerijas ir muziejus lankyti jau galime, jūsų personalinė paroda „A/L 2020“ atidaryta virtualiojoje „IRGIgalerijoje“ (nuo balandžio 23 d. ji persikels ir į fizinę lokaciją – „Tempo erdvę“). Virtualusis parodos formatas, mano nuomone, suteikia daug erdvės eksperimentams, o fizinė erdvė apriboja, nes ekspozicijos galimybės priklauso nuo erdvės architektūros. Kaip galvojate jūs?
– Virtualusis formatas suteikia tikrai daug galimybių. Tokių galimybių, apie kurias net nesusimąstome rengdami gyvas parodas, nes virtualybėje įmanoma viskas. Ruošdamasi atidaryti personalinę parodą „IRGIgalerijoje“, pažvelgiau į savo kūrybą iš kitos perspektyvos, pergalvojau ekspozicijos koncepciją.
– Vis dėlto, kodėl apsisprendėte parodą surengti dviem skirtingais formatais: virtualiuoju ir fiziniu?
– Paroda buvo pradėta organizuoti 2020-ųjų lapkritį. Tuomet dar turėjau vilčių įgyvendinti ekspoziciją „Tempo erdvėje“, tačiau prasidėjo karantinas ir teko sugalvoti kitą išeitį. Su „Tempo erdvės“ komanda nusprendėme, kad galime prisitaikyti prie esamos situacijos ir rasti alternatyvų. Tačiau noras pažaisti fizinėje erdvėje niekur nedingo.
M. Plepio nuotr.
– „IRGIgalerijoje“ pristatoma jūsų paroda įdomi, interaktyvi, netradiciška. Kaip vertinate pastaruoju metu virtualiojoje erdvėje dažnai rengiamas parodas, kurių didžioji dalis labiau primena nuotraukų albumus? Ar galėtumėte pasidalyti mintimis, kaip, rengiant virtualiąją parodą, neįsprausti jos į nuotraukų albumo rėmus?
– Galbūt dar ne visi spėjo prisitaikyti prie kitokios realybės ir atrasti, kaip virtualiojoje erdvėje įgyvendinti savo idėjas. Pakartosiu, bet reikia suprasti, kad virtualiojoje erdvėje viskas yra įmanoma. Nenorėjau, kad mano paroda virstų 3D fizinės erdvės modeliu ar nuobodžia nuotraukų demonstracija. Pradėjau galvoti, kaip perkelti paveikslą į virtualiąją erdvę, išlaikant gyvo kūrinio matymo ir jausminį įspūdžius, todėl virtualiojoje ekspozicijoje atsirado daug judesio, šokio, garsų ir įvairių kitų elementų.
M. Plepio nuotr.
– Jūsų personalinės parodos „A/L 2020“ koncepcija apima izoliacijos, bendravimo ir meilės temas. Pradėkime nuo pirmosios – izoliacijos. Kokius karantino padarinius jaučiate ir kokiomis formomis jie išryškėjo jūsų darbuose?
– Esu gana intravertiškas žmogus, todėl man šis laikas yra keistas ir įdomus tyrimų objektas. Visa „A/L 2020“ kolekcija sukurta būtent per šį laikotarpį. Karantinas, izoliacija nuo darbo, žmonių ir veiklų pridėjo savo potėpį. Matymo / stebėjimo laukas susitraukė, persikelė į telefoną ir kompiuterį, todėl atsirado naujų objektų ir detalių drobėse.
M. Plepio nuotr.
– Antroji tema – bendravimas, kurį apibūdinate kaip „nuotolinę ir nuolatinę įtampą“. Reikšti savo jausmus ir emocijas, rašant žinutę mesendžeryje ar atsakant į elektroninį laišką, labai sunku. Galbūt susikaupusius jausmus ir emocijas paprasčiau išsakyti kūrinyje, tačiau kaip yra dėl atgalinio ryšio?
– Kartais man yra lengviau reikšti savo mintis ir jausmus raštu nei žodžiu. Todėl kūrinių kompozicijose naudojau daug frazių iš pokalbių mesendžeryje, instagrame. Kai bendravimas persikėlė į virtualiąją erdvę, stebėdama jį ir matydama, kiek daug jame nesusipratimų, klaidų, nutariau tai perkelti į drobes. Sukelti truputį diskomforto pačiam vaizdui ir įterpti dar vieną kontekstą.
M. Plepio nuotr.
– Trečioji tema – meilė. Apie ją daugžodžiauti nesinori.
– Atsižvelgdama į šiandienos kontekstą, norėčiau pasakyti, kad meilė neturi lyties. Linkėjimai Aliaksandrai L.
– Šias tris temas paverčiate vaizdais – tapybos ir grafikos darbais, kuriuos žiūrovas lyg ir turėtų bandyti sujungti į pasakojimą, tačiau jūs sakote, kad „vaizdas yra patiriamas kaip sugadintas, perpildytas istorijos“, ar tai reiškia, jog parodoje nevystote vienalyčio naratyvo? Juolab kad ir parodos pavadinimas – „A/L 2020“ – žiūrovui nenurodo jokios aiškios krypties, galbūt tik pasufleruoja, kad judėti reikia atgal – į 2020-uosius.
– Kūriniuose – mano kasdienybės fragmentai: įamžintos dienos, minutės, pokalbiai ir vaizdai, kurie atrodo perpildyti, susisluoksniavę ir dėl to tampantys viena didele abstrakcija. Pavadinimas yra kodas, nuoroda į 2020-uosius – kolekcijos sukūrimo pradžią. Tačiau jį interpretuoti galima laisvai. Norisi palikti erdvės žiūrovo spėlionėms.
M. Plepio nuotr.
– Virtualioji jūsų personalinės parodos ekspozicija netradiciška yra ir dėl to, kad ją kurdama naudojote gerai žinomų prekės ženklų produktus, prekybos tinklų logotipus. Ar tai ženklai, kurie iliustruoja praėjusius metus? (Smarkiai apribojus kiekvieno mūsų socialinį, kultūrinį gyvenimą, liko tik buitiška rutina: ėjimas į parduotuvę, maisto ruošimas namuose ir visos kitos namų pramogos.)
– Šiuo laikotarpiu stebėjimo laukas susitraukė, akis pradėjo užkliūti už ryškių reklamų, prekių, jų kompozicinių ritmų prekybos centrų lentynose. Norėjau suteikti šiek tiek ironijos, balansavimo tarp absurdo, juoko, manęs ir tradicinės tapybos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas3
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...
-
Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos
Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Ketvirtadienį Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų ...
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“118
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...