„Mūsų kolegija nagrinėjo konkrečią situaciją, konkrečius faktus, konkrečią teisinę situaciją ir priėmė sprendimą pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes“, – žurnalistams sakė LAT teisėjas Artūras Pažarskis, dalyvaudamas bendroje spaudos konferencijoje su kita teismo teisėja Gabriele Juodkaite-Granskiene.

„Kaip kitose bylose? Bus sprendžiami dalykai, čia nebuvo mūsų kolegijos nagrinėjimo dalykas. Mes nagrinėjome konkrečią bylą“, – pridūrė jis.

G. Juodkaitė-Granskienė sakė, kad sprendimas dėl M. Sinkevičiaus yra „pirma kregždė“ panašaus pobūdžio bylose, o precedentai formuojami ne vienu teismo nutarimu.

„Precedentai yra formuojami byla po bylos, (...) (o šioje byloje – BNS) suformuotas vienoks ar kitoks teisės aiškinimas šiai konkrečiai situacijai“, – teigė teisėja.

LAT nutraukė bylą M. Sinkevičiaus atžvilgiu, taip užbaigdamas kelerius metus trukusį bylinėjimąsi.

Nenusikalto, bet padarė kitų nusižengimų

Kauno apygardos teismas pernai gegužę M. Sinkevičių pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ir turto pasisavinimo. Jam skirta 12,5 tūkst. eurų bauda ir trejus metus uždrausta būti renkamam ar skiriamam į valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų pareigas.

Apeliacinis teismas Kauno apygardos teismo nuosprendį paliko galioti, tad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) politikui panaikino M. Sinkevičiaus kaip mero įgaliojimus.

Prokuratūra politiką kaltino, jog šis, 2019–2023 metais būdamas tarybos nariu ir meru, Jonavos savivaldybės administracijai padarė 1487 eurų dydžio turtinės bei neturtinės žalos, pakirtus pasitikėjimą mero institucija.

Politikas kaltintas suklastojęs 16 tarybos nario išlaidų apyskaitų, jose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie ryšio paslaugas, du televizorius, nesusijusius su savivaldybės politiko veikla.

M. Sinkevičius prieš pradedant nagrinėti bylą į savivaldybės biudžetą grąžino 4015 eurų.

LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija šiuo sprendimo norėjo pasakyti, kad nenustatė jo kaltės baudžiamąja teisine prasme.

„LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija šiuo sprendimo norėjo pasakyti, kad nenustatė jo kaltės baudžiamąja teisine prasme. Niekas neginčija, kad tie veiksmai, kurie buvo padaryti, neužtraukia kitos rūšies atsakomybės“, – kalbėjo G. Juodkaitė-Granskienė.

Netinkamai vertinta žala

Anot LAT, teisiant M. Sinkevičių, netinkamai aiškintas piktnaudžiavimo požymis – didelė žala. Pasak jo, M. Sinkevičiui inkriminuoti nusikaltimai buvo siejami tik su bendrųjų politiko elgesio normalų nesilaikymu, nors už šiuos įstatymuose yra numatyta ir drausminė, tarnybinė atsakomybė.

„Teismų praktikoje aiškiai pasakyta, kad piktnaudžiavimas yra tarnybinis nusižengimas ir jeigu jį norime inkriminuoti (baudžiamąja tvarka – BNS), mes turime nustatyti visus būtinus požymius. Tai visų pirma, turime nustatyti, kokie norminiai aktai yra pažeisti. (...) Asmuo buvo apkaltintas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo pažeidimu, Valstybės tarnautojų etikos kodekso pažeidimu“, – kalbėjo G. Juodkaitė-Granskienė.

„Ką tai reiškia? Reiškia, kad tai Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos kompetencija“, – sakė ji.

Teismo teigimu, kaltinimai M. Sinkevičiui buvo pateikti tik kaip 2019-2023 metų kadencijos savivaldybės tarybos nariui, nors argumentuojant didelę neturtinę žalą vertintos visos tuo metu M. Sinkevičiaus eitos pareigos – mero ir Savivaldybių asociacijos prezidento – bei politinis svoris visuomenėje.

Anot G. Juodkaitės-Granskienės, žemesnės instancijos teismai netinkamai skaičiavo tiek turtinę, tiek neturtinę M. Sinkevičiaus padarytą žalą.

„Kodėl šioje situacijoje nustatyta, kad reputacinė (neturtinė – BNS) žala buvo netinkamai nustatyta, tai dėl to, kad kaltinimai M. Sinkevičiui buvo suformuluoti kaip savivaldybės tarybos nariui. Paskui šitie dalykai apaugo tuo, kad jis ir meras, ir visuomenėje žinomas asmuo. Na, jeigu jau apauginama, tai turi atsispindėti ir tikruosiuose kaltinimuose, nes byla yra nagrinėjama kaltinimo ribose“, – sakė teisėja.

Anot jos, teismai netinkamai skaičiavo padarytą žalą, kai M. Sinkevičius įsigijo televizorius, nes jis iš kanceliarinių lėšų tik padarė už juos kelias mėnesines įmokas.

LAT teigimu, žemesnės instancijos teismai neatsižvelgė ir į tai, kad Jonavos savivaldybėje buvo nustatyta nepagrįstomis pripažintų išlaidų kompensavimo tvarka. Be to, M. Sinkevičiaus nepagrįstomis pripažintos išlaidos buvo daug mažesnės, nei teisine prasme apibrėžiama didelė turtinė žala, turinti viršyti 12,5 tūkst. eurų.

„Ir universalūs, ir ne universalūs“ argumentai

Teismas konstatavo, kad M. Sinkevičiaus veiksmai neperžengė tarnybinio nusižengimo ribų. Taip pat pažymėta, kad M. Sinkevičiui inkriminuotas turto pasisavinimas ir dokumentų klastojimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, nes nagrinėjamos bylos atveju buvo sudarytos teisinės sąlygos Jonavos savivaldybei susigrąžinti nepagrįstai panaudotas lėšas. Tai nagrinėjamoje byloje ir buvo padaryta – visos neteisėtai gautos išmokos grąžintos dar iki pradedant teisminį tyrimą.

LAT taip pat atkreipė dėmesį, kad iki 2023 metų, kai Seimas padidino atlyginimus savivaldybių tarybų nariams ir panaikino kanceliarines išmokas, pastarųjų naudojimo tvarkos savivaldybėse buvo skirtingos. Anot teismo, nesant tinkamo ir nuoseklaus teisinio reguliavimo visose Lietuvos savivaldybėse gali būti pažeistas lygybės prieš įstatymą principas, kai vienais atvejais buvus nors ir netobulam teisiniam reguliavimui galima rasti teisinį pagrindą asmenį traukti tam tikron atsakomybėn, o jos nesant – apskritai atsakomybės išvengti.

G. Juodkaitė-Granskienė sakė, kad pastarieji teismo argumentai yra „ir universalūs, ir ne universalūs“.

„Jie buvo suformuoti konkrečiai teisinei situacijai, kurią mes nagrinėjome, bet mums irgi kilo klausimas, kuris kyla ir bendrai visuomenei, dėl įstatyminio reguliavimo vienodumo ir lygybės prieš įstatymą principo“, – teigė LAT teisėja.

„Vienoms savivaldybėms turint vienokį ar kitokį reguliavimą, jau asmenį galima traukti atsakomybėn, o kitoms neturint (reguliavimo – BNS), mes jau galime kalbėti apie nebaustinumą. Antras momentas yra tai, kad tas įstatyminis reguliavimas turi būti numatomas aiškus, vienodas, kad jis būtų tinkamai realizuotas“, – pridūrė ji.

Kilus „čekiukų“ skandalui, visuomenėje pasipiktinimo sukėlė atvejis, kai atsakomybės už kanceliarinių lėšų panaudojimą išvengė Kauno miesto savivaldybės tarybos politikai, nes lėšų panaudojimo tvarka čia nereikalavo atsiskaityti už jų pagrįstumą.

Pasak G. Juodkaitės-Granskienės, teisėjams taip pat kilo klausimų, kodėl kai kurios „čekiukų“ bylos sprendžiamos civiline tvarka prokuratūrai ginant viešąjį interesą, o kitos vykdant ikiteisminis tyrimus dėl galimo nusikaltimo.

Tirdama „čekiukų“ bylas, prokuratūra vertina politikų, savivaldybių tarybose dirbusių 2019-2023 metais, elgesį.

Šiuo metu teisėsauga atlieka ikiteisminius tyrimus dėl 35 savivaldybių galimai netinkamo savivaldos lėšų panaudojimo, juose įtariami arba įvairių instancijų, išskyrus kasacine tvarka, teismuose jau nuteisti dešimtys politikų.