„Nematoma Lietuvos istorija“: „tulpiniai“ veikė pagal sapnininkus ir horoskopus

V. Baltušis liko mįslė

V. Baltušis pareigūnams atskleidžia ne tik savo, bet ir bendrų padarytus nusikaltimus. Kilus konfliktui dėl pinigų Valdas Blinkevičius, vadinamas Valdišium, nužudė Laimą Rasiulį. Kūną, padedamas brolio ir dar vieno bendrininko, nuvežė į mišką ir sudegino.

V. Baltušis pareigūnams papasakojo ir policininko Sergejaus Piskunuvo nužudymo aplinkybes. Iš pareigūnų ir lyderio pokalbio apie S. Piskunovo nužudymą:

– Kažko trūksta. Ten trūksta tų variantų. Tas tavo aiškinimas nelabai sueina. Tau užsikirto, tu numetei. Ten paskui tamsoj ieškojo Audrius to ginklo, supranti. Paėmė. Kažkaip nesitiki, kad Audrius galėjo vienas viską taip suveikti, taip šaltakraujiškai. Tvarkingai ten su Piskunovu susitvarkyti vienas ir kontrolinį, ir viską. O tu pabėgai sužeistas. Tai jis vienas ten datvarkė. Ar tikrai taip galėjo būti?

– Taip buvo.*

Pareigūnai prisimena, kad V. Baltušis netgi gailėjosi dėl savo nusikaltimų. „Buvo momentas, kai jis net gailėjosi dėl visų nusikaltimų, dėl nužudytų, dėl artimųjų. Jis rodė pastangas, norėjo surasti užkastą kūną ir atiduoti tėvams“, – teigia tuometinis Kriminalinės policijos komisaras inspektorius.

Artūras Garla. Iš pareigūnų pokalbių su V. Baltušiu:

– Žinok, Virgi, jeigu mes tuos lavonus atiduotume pasilaidot žmonėms, čia būtų didelis pliusas. Būtų didelis pliusas iš vienos pusės, iš tokios moralinės, supranti, pusės, va, ir bent kam galėtume pasakyti esant reikalui, kad Virgis susiprato žmogus, kad negerai darė, negerai gyveno, nusikaltimai buvo daromi, bet žmogus….

– Nu aš nežinau, kaip pasakyt... Taip jaučiuos. Kaip… Aš nenoriu kalbėt dėl tos fizinės, taip sakant, ar ten baudimo to mano, kaip sakant, kiek aš dabar atsiiminėjau, kiek aš...*

T. Vėbra prisimena, kad į nusikaltimo vietą pareigūnų nuvežtas gaujos vadeiva netgi puldavo padėti pareigūnams: „Čiupdavo su antrankiais už kastuvo – vyrai, man nepatogu, pridirbau tokių kiaulysčių, duokit aš padėsiu čia, noriu prisidėti, gal žmonės man atleis. Buvo visiškas asmenybės persimainymas“, – pasakoja T. Vėbra.

V. Baltušio iki galo nesuprato niekas. T. Vėbra prisimena, kaip tyrimo grupė, dirbusi su sulaikytu V. Baltušiu, nusprendė suteikti jam pasimatymą su žmona ir motina. „Pasimatymo metu V. Baltušis čiumpa motinai už gerklės ir, kaip šuo, vos ne kanda į gerklę. Paklaustas, kodėl taip pasielgė, sako: „Neveskite tos raganos pas mane, aš nenoriu jos matyti.“ Taip kalba žmogus apie motiną, kuri užaugino, kuri kovojo, kuri per masinės informacijos priemones per advokatus gynė sūnų. Toks poelgis daug kam buvo nesuprantamas. Reikėtų tai iš psichologinės pusės vertinti, ką reiškia toks žingsnis. Žinoma, jis tuo metu nemiegodavo kameroje, jis stovėdavo ištisas paras. Jam ištino kojos. Baisiausiai ištino kojos“, – apie tuometinę V. Baltušio būklę kalba T. Vėbra.

Pasak jo, apie ištinusias V. Baltušio kojas buvo diskutuojama netgi viešojoje erdvėje. Buvo spėliojimų, kad taip nutiko nuo kokių nors pareigūnų girdomų psichotropinių vaistų, pavertusių kietą gaujos lyderį gležnu vyru, duodančiu parodymus.

Staiga prakalbo, staiga nutilo

Pradėjus bendrauti su pareigūnais pasikeitė ne tik V. Baltušio elgesys. Pakito ir išvaizda. Su juo dirbę pareigūnai prisimena, kad palūžęs V. Baltušis atrodė kaip ramus, niekam pikto nelinkintis žmogus, tyliai pritariamai linksintis galva pareigūnams.

T. Vėbra sako, kad tik vėliau atsukę laiką jie suprato, su kuo turėjo reikalų: „Vedžiodavom liūtą už pavadėlio. Ir tai pamatėme, kai jis bandė pasikarti kameroje, tardymo izoliatoriuje Lukiškėse, kai kalėjimo pareigūnų dėka jis buvo ištrauktas iš kilpos ir kameroje įstatytas didesnis stikliukas nei įprastai“, – sako T. Vėbra.

A. Garla teigia, kad V. Baltušiui sėdint Panevėžio areštinėje, jo kameroje buvo padarytas didelis stiklas, pro kurį atskiras pareigūnas nuolat stebėjo, ką veikia kalinys. T. Vėbra pasako iškalbingą detalę: Lukiškių tardymo izoliatoriuje buvo įstatytas neperšaunamas stiklas. Įniršęs V. Baltušis kumščiu suskaldė stiklą, kurio vienu šūviu nepramuša net kulka.

Vieną dieną V. Baltušis, kaip netikėtai buvo prabilęs, taip staiga ir nutilo. Prasidėjus teismo posėdžiams jis neigė visus savo pasakytus žodžius. Pareigūnų teigimu, jis bandė parodyti, kad pats yra situacijos auka, o gauja susibūrė tik po to, kai į juos imta kėsintis.

„Tulpinių“ lyderiai jau už grotų. Daugėja įrodymų, kurie užtikrins, kad jie laisvės neišvys ilgus metus. Tačiau kol kas neatsakytas itin teisėsaugininkus dominantis klausimas – kas ir kodėl nužudė prokurorą Gintautą Sereiką.

Tęsinys – kitą savaitę.

LRT TELEVIZIJOS dokumentikos ciklą „Nematoma Lietuvos istorija“ žiūrėkite pirmadieniais 21:30 val.

* kalba netaisyta