Iš augalus ir augalinius produktus gabenančių įmonių atstovų sistemingai buvo reikalaujami ir gaunami stambūs kyšiai už išduodamus fitosanitarinius sertifikatus. Daugiau kaip 100 kratų metu rasta daugiau kaip 1 mln. 300 tūkst. eurų grynųjų pinigų bei apie 8 kg aukso, kurio vertė apie vieną milijoną eurų, taip pat daugiau kaip 11 tūkst. cigarečių pakelių, beveik 14 tūkst. litrų alkoholio be lietuviškų banderolių ir, kaip įtariama, narkotinių medžiagų bei sprogmenų.
„Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ apie tai, ką rodo šis korupcijos skandalas, diskutavo vaizdo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas (toliau – S. M.), Seimo narys Vitalijus Gailius (toliau – V. G.), antikorupcijos ekspertas, buvęs STT vadovas Žydrūnas Bartkus (Ž. B.), „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovė Ingrida Kalinauskienė (toliau I. K.).
– Jus nutebino visas šis nusikaltimo mastas?
– V. G.: Be jokios abejonės. Mane, kaip žmogų, kuris didžiąją savo gyvenimo dalį paskyrė kovai su organizuotu nusikalstamumu, labiausiai nustebino tai, kad organizuoto nusikalstamumo forma šiandien iš miestų, gatvių ir nusikalstamo verslo sričių persikėlė į viešąjį sektorių.
Tai, ką matau viešojoje erdvėje apie šios nusikalstamos grupės veiklą, man asocijuojasi su nusikalstamu susivienijimu tam tikrose srityse, o už tai baudžiama kalėjimu iki gyvos galvos.
Apmaudu, kad tos sritys yra žemės ūkis ir aplinka. Belieka apgailestauti, jog sugebėjome susitvarkyti su nusikalstamu susivienijimu miestuose ir gatvėse, tačiau toks nusikalstamumas persikėlė į viešąjį sektorių.
– S. M.: Ši istorija yra tokia neįtikėtina ir kartu tokia ironiška, kad iš tiesų primena daugelį istorijų, kurias savo epizoduose esu pasakojęs. Į akis krenta ne esminis, bet labai keistas dalykas. Likus dviem dienoms iki garsios Generalinės prokuratūros spaudos konferencijos, žiniasklaidoje pasirodo straipsniai apie tai, jog Valstybinės augalininkystės tarnybos darbuotojai skundžiasi, kad bus rengiamas kalėdinis vakarėlis ir iš jų prašoma po 30 eurų grynaisiais alkoholio pirkimui. Jie teigia, kad tai yra neteisėta.
Kai matai, kokie kiekiai kontrabandinio alkoholio, keliolika tūkstančių cigarečių pakelių ir net kokainas buvo rasti kratų metu, tai atrodo itin ironiška, jog dar reikia papildomai „susimesti“, turint tokius sandėlius.
Esminis dalykas – visa tai primena mafijos kronikas, kai kalbame apie milijoną kainuojančius aukso luitus. Taip pat buvo atlikta daugiau nei šimtas kratų, rasta daugiau nei milijonas eurų.
Ponas J. Kornijenko iki 2024 metų, kol atėjo dirbti į Valstybinę augalininkystės tarnybą, dirbo Žemės ūkio ministerijoje Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vadovu. Jis buvo atsakingas už visos Žemės ūkio ministerijos korupcijos prevenciją.
Kai kalbame apie sisteminę korupciją, čia jau nebejuokinga. Tai yra elementarus valstybės užvaldymas tų, kurie ateina į tokias pareigas.
Pabandykite įsivaizduoti, ką reiškia tokiai įstaigai kaip Augalininkystės tarnyba – trylikai žmonių – pareikšti įtarimai.
Mes kalbame ne apie pavienius kyšius, o apie sistemą, kurioje viskas sustyguota: kas už ką atsakingas, kas ką „stoguoja“. Ir visa tai vyksta turint asmenį, kuris buvo atsakingas už visos Žemės ūkio ministerijos korupcijos prevenciją. Aš net neįsivaizduoju, kas tokiu atveju dedasi kitose valstybinėse įstaigose ir ko mes dar nežinome.
Aš net neįsivaizduoju, kas tokiu atveju dedasi kitose valstybinėse įstaigose ir ko mes dar nežinome.
Jeigu tai būtų tiesiog kriminalinio pasaulio žmonės, mes kalbėtume vienaip. Tačiau pažiūrėkime, kas yra sulaikyti. Viena iš jų – buvusi Seimo narė Vitalija Vonžutaitė, figūravusi Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje. Kita – Sauliaus Skvernelio Demokratų partijos pirmininko patarėja teisės klausimais Agnė Silickienė.
Tai nėra eiliniai žmonės – tai asmenys, turintys priėjimą prie labai aukštų valstybės pareigūnų.
Pabandykime įsivaizduoti, apie kokio masto korupciją šiuo atveju kalbame. Jei jie gali formuoti nuomones, patarti, prieiti prie politikų, patys būti politinėse partijose ir užimti atsakingas pozicijas, tuomet šioje vietoje galima pasveikinti Specialiųjų tyrimų tarnybą – jiems užkibo labai didelė žuvis.
Klausimas tik vienas – kiek tame tinkle bus ištraukta tų žuvų ir kiek rimtai bus pažvelgta į visus ryšius. To aš labiausiai ir bijau.
Turime Kauno atvejį, kai buvęs administracijos direktorius paėmė rekordinį kyšį. Nors finansine prasme šis įvykis dabar gerokai viršytas, tuomet, kai administracijos direktorius pradėjo duoti parodymus apie savo ryšius, byla buvo numarinta. Labai bijau, kad taip nenutiktų ir šiuo atveju. Manau, jog šie asmenys taip pat turi labai daug ryšių.
– Kodėl nesuveikė korupcijos prevencijos mechanizmai?
– V. G.: Į šios tarnybos vadovo pareigas ateina žmogus, kuris formavo antikorupcijos politiką, turėjo kontaktų su specialiosiomis tarnybomis, priiminėjo žmones iš specialiųjų tarnybų į Žemės ūkio ministeriją ir, iš esmės, atnešė į tarnybą žinutę: „Žiūrėkit, ši tarnyba yra neliečiama.“ Tikėtina, kad tuomet buvo atsipalaiduota – konspiracinio veikimo schemos baigėsi, o vietoje jų įsivyravo nebaudžiamumo atmosfera.
Tikėtina, kad tuomet buvo atsipalaiduota – konspiracinio veikimo schemos baigėsi, o vietoje jų įsivyravo nebaudžiamumo atmosfera.
– Kokius klausimus jums ši istorija iškelė?
– Ž. B.: Nežinau, ar džiaugtis, ar liūdėti, kad tokia byla buvo pradėta ir nusikaltimas atskleistas. Tokiais atvejais visada apima dviprasmis jausmas. Iš turimos informacijos panašu, kad susiduriame su atveju, kai tarnybos viduje buvo sukurta nusikalstama schema. Tai labai retas reiškinys.
Jeigu institucijose vyksta nusikaltimai, paprastai žmonės vengia apie tai kalbėti arba įtraukti kolegas. Tačiau šiuo atveju, panašu, jog veikta kartu – keliems ar net keliolikai žmonių tarpusavyje žinant, kad jie daro nusikaltimus ir iš to lobsta.
Be to, tarnybos vadovas pats kadaise buvo atsakingas už korupcijos prevenciją, todėl kyla klausimas, kaip įmanoma pereiti nuo vieno kraštutinumo prie kito.
Aš tikiu, kad kai nusikaltimą institucijoje daro vienas žmogus, kiti gali to nematyti ar neįtarti. Tačiau kai į tai įtraukiama daugiau asmenų, mano pagrindinis klausimas – kodėl kolegos nepasinaudojo galimybe apie tai pranešti?
– I. K.: Labiausiai norisi atkreipti dėmesį į mastą. Panašu, kad tokio lygio kyšininkavimo bylų, kaip suprantu, iki šiol nesame turėję. Kalbame apie vadovų lygmens, galimai korupcines piktnaudžiavimo veiklas.
Panašu, kad tokio lygio kyšininkavimo bylų, kaip suprantu, iki šiol nesame turėję.
Pažvelgus į šios tarnybos turimus dokumentus, matyti akivaizdus disonansas: korupcijos prevencijos dokumentuose viskas atrodo tvarkinga, rizikos – suvaldytos. Todėl kyla klausimas, ko vertos visos šios tvarkos, jeigu jos egzistuoja tik popieriuje?
Ši istorija siunčia platesnę žinią – galbūt pagaliau metas pereiti nuo formalių tvarkų, kurios tik deklaruoja, kad institucijos viduje viskas gerai, prie realesnio, atviresnio pokalbio apie korupcijos prevenciją ir tikrą, o ne deklaratyvų rizikų valdymą.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)