Kaip teigiama Klaipėdos apylinkės teismo pranešime spaudai, vyras išteisintas, nustačius, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Jokių kitų nusikalstamų veikų požymiai kaltinamojo veiksmuose nenustatyti.

Klaipėdietis Gintas Urbonavičius buvo kaltinamas tuo, jog 2023 m. liepos 2 d., būdamas Klaipėdoje, naudodamasis socialinio tinklo „Facebook“ paskyra, iš asmeninės paskyros, viešai parašė komentarą „į laužą raskevičiu“. Prokuratūros manymu, vyras taip viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su tuometiniu Seimo nariu T. V. Raskevičiumi, priklausančiu Laisvės partija, dėl jo politinių įsitikinimų ir pažiūrų apie šeimą, vaikų auklėjimą, taip pat dėl jų Laisvės partijos įsitikinimų ir pažiūrų apie šeimą, vaikų auklėjimą, nes G. Urbonavičiaus įsitikinimai ir pažiūros apie šeimą, vaikų auklėjimą yra kitokie.

Kaip nurodo teismas, kaltinamasis viso proceso metu savo kaltės nepripažino ir nurodė, jog noro, ketinimo susidoroti, rašydamas tokio pobūdžio komentarą, jis neturėjo. G. Urbonavičius teigė, kad komentarą parašė dėl to, kad jam nepatiko T. V. Raskevičiaus pasisakymai dėl vaikų ugdymo, jo siekis mokyti vaikus ankstyvo lytinio švietimo.

Bylą išnagrinėjęs teismas pažymėjo, kad, siekiant patraukti asmenį baudžiamojo atsakomybėn dėl kurstymo viešai susidoroti, turi būti nustatyta ne tik tai, kad buvo kurstymas smurtauti, fiziškai susidoroti, bet ir tikslas, dėl kurio buvo skatinama susidoroti su konkrečiu asmeniu.

„Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nusprendė, jog kaltinamasis savo komentaru ragino susidoroti su nukentėjusiuoju, tačiau byloje nėra surinkta įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų tikslą, dėl kurio buvo raginama susidoroti su nukentėjusiuoju“, – teigiama Klaipėdos apylinkės teismo pranešime spaudai.

Vyras buvo kaltinamas ir kurstymu smurtauti, fiziškai susidoroti su T. V. Raskevičiumi dėl jo politinių įsitikinimų ir pažiūrų apie šeimą, dėl jo priklausymo Laisvės partijai ir dalyvavimo politinėje Seimo nario veikloje. Pats nukentėjusysis T. V. Raskevičius su tokia kaltinimo formuluote kategoriškai nesutiko, teigdamas, kad kaltinamojo veiksmų visiškai nesieja su savo politine veikla, yra įsitikinęs, kad komentaras buvo parašytas dėl jo viešai deklaruojamos seksualinės orientacijos. Politikas neslepia esantis homoseksualus.

Teismas, neturėdamas pirminio informacijos šaltinio (vaizdo įrašo „Facebook“), negalėjo patikrinti ir nustatyti, kokia konkrečiai informacija buvo pateikta tiesioginės transliacijos metu, todėl šioje byloje nepavyko nustatyti, į kokią informaciją, reaguodamas, kaltinamasis parašė komentarą, skatinantį susidoroti su nukentėjusiuoju.

„Kaltinamasis parašė vieną lakonišką, nekonkretaus pobūdžio komentarą („į laužą raskevičiu“ – ELTA) po kito asmens, kuris šioje byloje nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, socialiniame tinkle tiesiogiai transliuota informacija. Komentaro trumpumas ir lakoniškumas patvirtina, kad kaltinamojo veiksmai buvo atsitiktiniai, neapgalvoti, labiau spontaniški, nei sąmoningi, tyčiniai veiksmai“, – nurodo teismas.

Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.