Žmogžudystė Plungės ligoninėje įvykdyta ankstų sausio 1-osios rytą, maždaug 5 val. Pacientas nuplėšė nuo koridoriaus sienos medinę atramą ir ja mažiausiai dukart trenkė į galvą miegojusiai senjorei. Užpuoliką bandė sustabdyti ligoninės slaugytoja.
„Nesupratau, išgirdau, bilda kažkas, bėgau žiūrėti, – pasakojo slaugytoja. – Pamačiau jį su lenta, sakau, Jėzus, ką tu darai, bet jis nesureagavo, man matant dar kartą trenkė močiutei į galvą. Pribėgau, griebiau už tos lentos, jis man sako, dabar ir tau bus tas pats. Tempiau jį lauk su visa ta lenta. Tarpduryje jis pažiūrėjo į mane tokiomis paklaikusiomis akimis, kad pradėjau rėkti, išplėšiau tą lentą ir nubėgau link kolegių, o jis nuėjo link lifto.“
Slaugytojos vyrą sutramdė, nutempė į palatą ir pririšo prie lovos diržais.
„Jis nesipriešino ir nieko nesakė, tik gulėjo ir žiūrėjo“, – užsiminė ligoninės darbuotoja.
Sužalota senutė po kelių valandų mirė. Niekas negalėjo suprasti, kodėl įvykdytas toks nusikaltimas.
„Iki šiol pacientas buvo ramus, dabar jis irgi ramus“, – į įvykio vietą iškviestiems pareigūnams sakė medikas.
Prieštaringi liudijimai
Kad Artūras nebūdavo agresyvus, pareigūnams pasakojo ir su juo ne kartą susidūręs seniūnas.
„Jis vienas gyveno socialiniame būste, ten sąlygos labai prastos, ne kartą jam siūlėme kraustytis kitur, bet jis nenorėjo“, – apie įtariamąjį pasakojo seniūnas.
Vyras pats savimi negalėjo pasirūpinti, todėl jį prižiūrėdavo socialiniai darbuotojai.
„Jis gyveno iš pašalpos, bet socialinė darbuotoja duodavo ją tik dalimis, nes gavęs visą per dieną pragertų. Ne kartą jam siūlėm gydytis nuo alkoholizmo, – užsiminė seniūnas ir pridūrė. – Su seniūnijos darbuotojais jis elgdavosi ramiai, niekada nėra agresyviai elgęsis.“
Įtariamasis dėl plaučių uždegimo Plungės ligoninėje praleido visą savaitę ir jau buvo išleistas į namus. Tačiau ten pabuvo tik kelias valandas.
Seniūnas prisiminė, kad jam paskambino vienas kaimo gyventojas ir nerimavo, kad iš ligoninės išleistas Artūras sušals nešildytuose namuose.
„Atvažiavau ir pamačiau per langą Artūrą sukniubusį. Iškviečiau medikus, jie atvažiavo, pamatė, kokiomis sąlygomis jis gyvena, matė, kad negali pats atsistoti, todėl išvežė į ligoninę“, – pasakojo seniūnas.
Tačiau Artūro brolis pasakojo kiek kitokią istoriją: išgėręs jis daužydavo viską, kas papuldavo po ranka.
„Pamenu, kai buvau mažas, su mama pamatydavom Artūrą grįžtantį išgėrusį, tai lipdavom per langą ir bėgdavom slėptis į daržinę, kol jis nurimdavo ir užmigdavo. Kai išsiblaivydavo, būdavo ramus“, – minėjo įtariamojo brolis.
Kaltininkas nepakaltinamas
Pats Artūras niekada negalėjo paaiškinti, kodėl taip pasielgė su močiute. Pareigūnams išvis buvo sunku suprasti, ką bando pasakyti, vyras net nelabai suprato, kur yra.
Jis aiškino naktį per langą matęs kažkokią avariją, fejerverkus, žaidęs telefonu, o kad kažką būtų mušęs su lenta – neatsiminė.
„Kažką girdėjau apie naktį mirusią moterį, bet nežinau, kas įvyko“, – per apklausą sakė jis.
Iškart po nusikaltimo teismas leido Artūrą suimti 3 mėnesiams. Bet vėliau iš areštinės jis perkeltas į specializuotą gydymo įstaigą – suabejota jo psichine būsena.
Vyrą įvertinę ekspertai konstatavo, kad nusikaltimo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Pagrindinė to priežastis – lėtiniai pakitimai dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo.
„Yra ilgametė gili priklausomybė sukėlusi jau reikšmingus pakitimus, tiek asmenybės, tiek psichikos tam tikrų funkcijų – mąstymo, dėmesio ir atminties, – teismui paaiškino ekspertė. – Artūras kontroliuoti savęs savarankiškai nepajėgus, o išliekant medžiagos vartojimo tikimybei, gali kartotis ir tos būsenos. Kuo ilgiau bus nevartota medžiaga, tuo didesnė tikimybė bent jau dalinio atsistatymo.“
Įvertinę šias aplinkybes bylą nagrinėję Klaipėdos apygardos teisėjai pripažino vyrą kaltu dėl bejėgiškos būklės žmogaus nužudymo esant nepakaltinamumo būsenoje.
Jam paskirtas gydymas griežto stebėjimo sąlygomis Rokiškio ligoninėje. Čia jis bus laikomas, kol medikai nuspręs, o teismas patvirtins, kad jis nebekelia pavojaus visuomenei.
(be temos)